Vaikų nusikalstamumo raiškos interpretavimas socialinėse-pedagoginėse teorijose
LTStraipsnyje apibūdinamas vaikų nusikalstamumas kaip daugiamatis, socialinis-pedagoginis, psichologinis, kultūrologinis bei kriminologinis reiškinys. Atskleidžiama, kaip šios mąstymo paradigmos pagrindu galima suvokti vaikų nusikalstamumo esmę, jų elgesio susidarymo procesus ir raišką. Vaikų nusikalstamumas yra interpretuojamas kaip specifinis socialinis-pedagoginis reiškinys, kuris būdingas vaikams vaikystes ir paauglystes periodais kaip socialiai nebrandiems individams. Todėl siūloma vertinti jį kaip situacinį, socialiai konstruktyvų ar dekonstruktyvų. Vaikų nusikalstamumas interpretuojamas ir kaip universalus, žmonių visuomenei būdingas socialinis-psichinis reiškinys, lemiamas socialinių-kultūrinių krizių. Atskleidžiamas vaikų nusikalstamumo aiškinimas šiuolaikiniame kriminalistikos moksle bei išryškinamas egzistuojantis naujas požiūris į vaikų nusikalstamumą. Apibūdinama, kokią įtaką turi šis požiūris vaikų nusikalstamumo raiškos socialiniam-pedagoginiam interpretavimui. [Iš leidinio]
ENThe article investigates the children's delinquency as a multidimensional, social-pedagogic, psychological, cultural and criminological phenomenon. It discloses a possibility on the basis of this paradigm of thinking to conceive the essence of the children's delinquency, the processes and expression of the formation of the behavior of children. Children's delinquency is interpreted as a specific social-pedagogic phenomenon characteristic to children in the period of childhood and adolescence as socially immature individuals. Therefore the suggestion is to qualify this phenomenon as a situational, socially constructive or de-constructive one. Children's delinquency is also interpreted as a universal, social-mental phenomenon characteristic to the society of people conditioned by social-cultural crises. Children's delinquency in the modem science of criminology is disclosed and the existing new approach to the explanation of children's delinquency is shown in the article. The influence of such an approach on the social-pedagogical interpretation of the expression of children's delinquency is also characterized. [Text from author]
