Советизация Восточной Пруссии после войны

• Rytų Prūsijos sovietizacija pokario laikotarpiu
• Sovietization of Eastern Prussia during the afterwar period

LTKai 1945 m. šiaurinė Rytų Prūsijos dalis buvo prijungta prie SSRS, naujiesiems krašto Šeimininkams iškilo nelengvas uždavinys integruoti palyginti didelę teritoriją į Sovietų šalies sudėtį. Galima pamanyti, kad tokio pobūdžio patirties Stalino režimas turėjo apsčiai. Užtenka prisiminti „susijungimą" su Vakarų Ukraina ir Vakarų Baltarusija 1939 m., Baltijos šalių aneksiją 1940 m. Tačiau Rytų Prūsijos padėtis buvo iš esmės kitokia. Priešingai nuo minėtų teritorijų, taip pat nuo Lenkijai atitekusių Varmijos ir Mozūrų, Rytų Prūsija niekada nebuvo Rusijos valstybės dalis ir reprezentavo kitokį civilizacijos tipą. Be to, komunizmą čia reikėjo statyti ne atverstų į naują tikėjimą vietos gyventojų, kuriems grėsė būti deportuotiems, jėgomis, o masiškai apgyvendinant kraštą Sovietijos piliečiais. Šis uždavinys buvo išspręstas per palyginti trumpą laikotarpį. Be to, valdžia nė kiek nesirūpino tuo, kad kokiu nors būdu būtų atsižvelgta į vietos ypatumus, panaudota ūkinė ir kitokia pirmtakų patirtis. Buvusi Rytų Prūsija buvo apgyvendinta ne gretimų Baltijos šalių gyventojų, kurių gyvenimo būdas, užsiėmimai, kultūrinės tradicijos tam tikra prasme buvo bendros visam Baltijos jūros baseinui. Persikėlėliams iš tolimų Rusijos vietovių - Riazanės, Jaroslavlio, Viatkos ir Kostromos, išeiviams iš Rusijos šiaurės ir Pamaskvės, - juos pasitikęs materialusis Rytų Prūsijos pasaulis, žmogaus rankomis suformuotas landšaftas, visa naujoji gyvenamoji aplinka buvo tolima ir iš esmės svetima. Integracija buvo vykdoma mechaniškai perkeliant sovietinę sistemą į naują teritoriją, vadinasi, jos efektyvumas taip pat negalėjo būti ganėtinai aukštas - dėl to iškilo aibė problemų, kurios vienaip ar kitaip iškildavo kelis vėlesnius dešimtmečius. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: 1945-1956; Apgyvendinimas; Deportacija; Kaliningrado sritis; Kionigsbergo sritis; Rytprūsiai; Rytų Prūsija [East Prussia]; Sovietizavimas; Vokiečių deportavimas; 1945-1956; Deportation; Deportation of the Germans; East Prussia; Eastern Prussia; Kaliningrad Region; Kaliningrad area; Kaliningrad oblast; Koenigsberg area; Koenigsberg oblast; Settlement; Sovietization.

ENWhen in 1945 the northern part of Eastern Prussia was connected to the USSR the rather difficult task of how to integrate this rather large territory into the Soviet state arose to the new leadership of this area. One can see that Stalin's regime had much experience of this kind. One need only recall "the reunification" with Western Ukraine and Western Belorussia in 1939 and the anexation of the Baltic States in 1940. However, the situation in Eastern Prussia was essentially different. In opposition to the territories mentioned above, as well as in contrast to Warmia and Masuria which were given to Poland, Eastern Prussia was never a part of the Russian state and represented a different type of civilization. Besides, communism here had to be built not by using the resources of the local residents converted to communism and facing the threat of deportation, but relying on those who were resettled here en masse from other parts of the Soviet Union. This task was resolved during a relatively short span of time. Besides, the government did not pay the least attention to the local specificities of the area, to use economic or other experience of their forerunners. The former East Prussia was resettled not with the residents of the neighboring Baltic States, whose lifestyle, occupation, and cultural traditions were to a certain extent alike in the entire Baltic sea region. To the settlers from the far away regions of Soviet Russia - from Riazan, Yaroslavl, Viatka and Kostroma - the migrants from the Northern parts of Russia and Moscow region, the material world of East Prussia, man made landscape, the entire new living environment was distant and in essence strange. The integration was conducted by mechanically transplanting the Soviet system onto the new territory which means that its effectiveness also could not be very high. Therefore there was a plethora of problems which in one way or another were manifested during the following decades.