Lietuvos gyventojų genocidas. T. 1. 1939-1941
LTLietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro leidžiamo tęstinio leidinio „Lietuvos gyventojų genocidas“ I-ame tome (papildytame ir atnaujintame 2025 m.) pateiktos 31135 biogramos represuotų asmenų, nukentėjusių nuo sovietinio režimo 1939 m. rugsėjo 19 d. – 1939 m. spalio 28 d. laikotarpiu sovietų okupuotame Vilniaus krašte (teritorijoje pagal 1939 m. spalio 10 d. sutartį grąžintoje Lietuvai ir pagal 1940 m. lapkričio 6 d. sutartį prijungtoje prie okupuotos Lietuvos), Sovietų Sąjungos okupuotoje (1940 m. birželio 15 d. – 1940 m. rugpjūčio 2 d.) ir aneksuotoje (1940 m. rugpjūčio 3 d. – 1941 m. birželio 30 d.) Lietuvoje, įskaitant asmenis, nukentėjusius 1941 m . birželio 14–19 d. masinių trėmimų metu. Į lagerius (Angarlagą, Berlagą, Dubravlagą, Gorlagą, Ivdellagą, Kamyšlagą, Kargopollagą, Kitoilagą, Kizellagą, Kraslagą, Lugovoilagą, Minlagą, Nyroblagą, Norillagą, Oziorlagą, Pečiorlagą, Pečželdorlagą, Pesčianlagą, Rečlagą, Sevvostlagą, Siblagą, Steplagą, Unžlagą, Usollagą, Ustvymlagą, Viatlagą, Vytegorlagą, Vorkutlagą, Vosturallagą ir kitus, taip pat – Statyba Nr. 300, Nr. 501 (Abezėje), Nr. 880, Abakano – Taišeto glžk. statyba, HES statyba, Kotlaso – Vorkutos glžk. statyba, Volgos – Dono kanalo statyba) išvežti 8403 asmenys, 12785 – į tremtį (daugiausiai į Komiją ir Altajaus kraštą), lagerį arba tremtį – 1190. 1939–1941 m. laikotarpiu sovietų okupacinio režimo 21 proc. represuotų asmenų mirė: 646 sušaudyti (Sverdlovske, Gorkyje, Kanske, kitur), 515 – nužudyti (sovietų aktyvistų ar raudonarmiečių), 260 – nušauti, 240 – žuvo (tremtyje, lageryje), 35 – subadyti durtuvais, 140 – nukankinti, 3 asmenys kalinti / uždaryti į psichiatrines ligonines (Bijske, Krasnojarske, Tomske), 3 – nusižudė lageryje ar tremtyje dėl nepakeliamų gyvenimo sąlygų.Lageriuose mirė 2573 asmenų, tremtyje – 2130 asmenys, kalėjime – 59 asmenys. 1939–1941 m. perpresuoti įvairių profesijų ir įvairaus socialinio statuso asmenys – 4363 ūkininkai, 2662 tarnautojai, 2339 darbininkai, 1470 mokytojai, 1452 namų šeimininkės, 925 policininkai, 711 amatininkai, 456 prekybininkai (kai kurie iš jų – verslų savininkai), 52 žurnalistai, 103 dvasininkai (19 kunigų) ir 40 Rabinų mokyklos auklėtinių, 16 mokslo daktarų. Ne mažą represuotųjų dalį sudarė karo pabėgėliai iš Lenkijos ir jų šeimų nariai (1018).
