Faktūros ypatumai K. Brundzaitės chorinėje kūryboje (rinkinys K. Brundzaitė "Vokaliniai kūriniai")
LTŠeštame ir septintame dešimtmečiuose chorinė muzika a cappella praturtėjo ir pasipildė smulkios formos kūriniais, kurie pasižymėjo naujų raiškos priemonių panaudojimu. K.Brundzaitė buvo viena iš tų kompozitorių, kurie išsiveržė iš tam laikmečiui masinėms dainoms būdingų jau suformuotų, tapusių stereotipais muzikos ir estetikos šablonų. Kompozitorė ieškojo naujos turinio erdvės, naujai traktavo chorinės faktūros panaudojimo galimybes, choro tembrinę raišką. Tyrimo objektas: kompozitorės kūrinių a cappella novatoriškumas turinio ir chorinės faktūros komponavimo aspektu. Tyrimo metodai: chorotyrinė analizė. Išvados 1. K.Brundzaitė savo chorinėje kūryboje faktūrą išskiria kaip vieną iš svarbiausių raiškos priemonių. 2. Kompozitorė chorą suvokia kaip įvairiaspalvių tembrų instrumentą. 3. Chorinės faktūros priemonėmis K.Brundzaitė siekė spalvinės choro raiškos. 4. Chorinės faktūros nuolatinis variantiškumas, monodinės ir akordinės faktūros gretinimas, grynų tembrų išskyrimas, kantileninio ir rečitatyvinio vokalizavimo gretinimas kompozitorės kūryboje paklūsta literatūrinės dramaturgijos dėsniams. 5. Kompozitorė sugebėjo priartinti choro skambesį prie instrumentinės muzikos išraiškos būdų [].
ENIn sixth - seventh decade choir music a cappella became rich and filled up in small shape musical composition which distinction in the new expression means using. K.Brundzaitė was looking for a new content space. She treated choir bill using possibilities in a new way. Composer perceived choir as a particolored timbre instrument. K.Brundzaitė used choir bill as the means, which help to reach colorful choir expression.
