Biblinių ir teologinių įvaizdžių transformacija Antano Škėmos apysakoje "Izaokas"

LDB
RinkinysMokslo publikacijos / Scientific publications
Publikacijos rūšisStraipsnis / Article
KalbaLietuvių kalba / Lithuanian
AntraštėBiblinių ir teologinių įvaizdžių transformacija Antano Škėmos apysakoje "Izaokas"
AutoriaiPūtvytė, Milda
LeidinyjeGimtasis žodis . 2006, Nr. 1, p. 36-40
PastabosLDB Open.
Reikšminiai žodžiai
LT"Izaokas"; Kaltė; Groteskas; Pragaras; Apysakos
ENIsaak; Guilt; Grotesque; Hell
Santrauka / Anotacija

LTBiblija yra svarbus šaltinis, iš kurio grožinė literatūra nuolat perima motyvus ir vaizdinius. Lietuvių literatūra užsimezgė ir skleidėsi Biblijos, kuri formavo krikščionišką ir kultūrinę tautos savivoką, kontekste. Su Biblija glaudžiai susiję senosios lietuvių literatūros žanrai: katekizmas, postilė, liturginės giesmės. Bibliją savitai interpretuodavo įvairių epochų Lietuvos rašytojai. Ilgainiui ėmė ryškėti transformacinis Biblijos perkūrimo principas. Transformacijos pagrindas – naujai suvokta pasaulėjauta, kuriai būdingas blėstantis bendruomenės jausmas, nusivylimas bei filosofinis pesimizmas. Šiame straipsnyje aptariama, kaip Biblijos temos ir įvaizdžiai bei teologinės tiesos transformuojami Antano Škėmos (1910–1961) apysakoje „Izaokas” (1960–1961 m.). Priešingai nei kiti A. Škėmos kūriniai, ši apysaka yra mažai tyrinėta. Pasirinktasis tyrinėjimo aspektas – biblinių įvaizdžių ir teologinių tiesų perkūrimas – leidžia pažvelgti į apysakos giluminį klodą, aiškiau suvokti apysakos meninę traktuotę. A. Škėma yra vienas pirmųjų lietuvių modernistų. Jis yra vienišiausias ir autobiografiškiausias rašytojas lietuvių literatūroje, kūryboje ir gyvenime nuolat siekęs autentiškumo. Visur kūrėjas – maištautojas, pripažįstantis kovos – dažnai beprasmės – grožį. Maištas ir autentiškumo siekis tapo vienu svarbiausių jo kūrybos principų. Maišto nuotaika persmelkia ir A. Škėmos santykį su Biblija: nutoldamas nuo judaistinės-krikščioniškosios Biblijos traktuotės, autorius bibliniams įvaizdžiams dažnai suteikia netikėtų prasminių atspalvių ir niuansų [Iš leidinio]

ENThe Bible is an important source, where fiction literature constantly digs for motives and images. Lithuanian literature was conceived and developed in the context of the Bible, which shaped Christian and cultural self-perception of a nation. Genres of the old Lithuanian literature are closely linked to the Bible: catechism, postil, psalms. In the longer perspective, the principle of transformational recreation of the Bible became more and more pronounced. The basis of transformation is newly-perceived worldview, characterized by waning communal feelings, disappointment, and philosophical pessimism. This article discusses how the biblical themes and images and theological truths are transformed in Antanas Škėma’s (1910–1961) short story “Izaokas” (1960–1961 m.). In contrast to many others writings of A. Škėma, this short story is little researched. The author chose to analyze it from the perspective of the biblical images and theological truths, leading readers to insights into deeper layers of the short-story, better understanding of the short-story’s artistic interpretation. A. Škėma is one of the first modernist Lithuanian writers. He is the loneliest and the most autobiographical figure in Lithuanian literature, who sought after authenticity in creative field and life. In all of his works, a creative individual is a rebel recognizing the beauty of – often pointless - fight. Rebellion and the quest for authenticity became the fundamental principles of his writings. A mood of rebellion also permeates A. Škėma’s relation with the Bible: drifting away from Judeo-Christian interpretation of the Bible, he often confers on the biblical images unexpected shades of meaning.

ISSN0235-7151
Mokslo sritisLiteratūrologija / Literary Studies
Nuoroda į įrašą https://www.lituanistika.lt/content/4381
Atnaujinta2018-12-17 11:45:57
Metrika Peržiūros: 4    Atsisiuntimai: 2