LTDarbe atkreipiamas dėmesys į badmintono žaidėjų pasitikėjimo savimi ypatumus. Kadangi analizuojant sportinės veiklos rezultatus yra pastebima pasitikėjimo savimi ir sėkmingos sportinės veiklos sąsaja, todėl sportininkų pasitikėjimo savimi tyrimai nepraranda aktualumo. Darbe pasitelktas R. Vealey sportinio pasitikėjimo modelis. Šio modelio nauda yra dvejopa: pirma, šis modelis reiškia sistemą, padedančią teoriškai pagrįsti sportininkų pasitikėjimo savimi šaltinius; antra, modelis gali būti pasitelkiamas kaip pagrindas ugdymo programoms, padedančioms skatinti sportininkų pasitikėjimą savimi, kurti. R. Vealey sportinio pasitikėjimo modelis numato, kad organizacinė kultūra (pvz., varžybų standartai, motyvacinis klimatas, sporto programų tikslai ir struktūriniai lūkesčiai), sportininkų asmeninės savybės, požiūris ir vertybės turi įtakos sportininkų pasitikėjimo savimi raiškai ir trims sportinio pasitikėjimo šaltiniams (laimėjimams, savireguliavimui ir socialiniam klimatui). Todėl būtent R. Vealey (2001) sportinio pasitikėjimo modelis buvo pasirinktas kaip šio darbo teorinis pagrindas. Skirtingo meistriškumo ir skirtingos lyties badmintono žaidėjų pasitikėjimo savimi įvertinimas yra svarbi mokslinė problema, kuriai spręsti tyrime keliami tokie probleminiai klausimai: ar skiriasi skirtingos lyties badmintono žaidėjų pasitikėjimas savimi, ar skiriasi didesnio ir mažesnio meistriškumo badmintono žaidėjų pasitikėjimas savimi. Tyrimo tikslas – atskleisti badmintono žaidėjų pasitikėjimo savimi ypatumus.Tyrimo uždaviniai: nustatyti badmintono žaidėjų pasitikėjimo savimi ypatumus pagal meistriškumą; nustatyti badmintono žaidėjų pasitikėjimo savimi ypatumus pagal lytį. Tyrimo metu keltos hipotezes, kad: didesnio meistriškumo badmintono žaidėjams būdingas didesnis pasitikėjimas savimi; badmintono žaidėjams vyrams būdingas didesnis pasitikėjimas savimi. Tiriamąją imtį sudarė 94 badmintono žaidėjai: 68 vyrai ir 26 moterys. Visi tiriamieji, remiantis Lietuvos badmintono federacijos (LBF) suskirstymu, buvo suskirstyti pagal meistriškumo grupes į didesnio (A ir B grupės žaidėjai) ir mažesnio (C ir D grupės žaidėjai) meistriškumo žaidėjus. Tyrimui buvo pasitelktas R. Vealey Sportinio pasitikėjimo savimi komponentų klausimynas. Tiriamieji turėjo pažymėti pasitikėjimo savimi lygį skalėje nuo 1 iki 7. Tyrimo rezultatai buvo analizuojami taikant χ2 kriterijų. Išanalizavus skirtingo meistriškumo badmintono žaidėjų duomenis nustatyta, kad mažesnio meistriškumo grupės badmintono žaidėjams būdingiausias vidutinis pasitikėjimo savimi lygis (būdingas 67 % apklaustųjų), o didesnio meistriškumo grupės badmintono žaidėjams būdingesnis aukštas pasitikėjimo savimi lygis (juo pasižymėjo 55 % tiriamųjų). Nustatyta, kad skirtingo meistriškumo badmintono žaidėjai pagal pasitikėjimo savimi lygį statistiškai patikimai skiriasi (χ2 (1) = 4,63; p <0,05): didesnio meistriškumo sportininkų pasitikėjimas savimi didesnis. [...]. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Badmintonas; Pasitikėjimas savimi; Sportinis meistriškumas; Badminton; Self-confidence; Sports mastership.
ENStudy is focused on peculiarities of selfconfidence among badminton players. Self-confidence researches in sports have been topical and important for researchers for years because self-confidence has been found to be related to excellence in sports and better performance. In this study we have used Vealey theoretical conceptual approach of athletes’ selfconfidence – sport-confidence model. The benefit of this model is twofold. First, this model is a system that helps to define sources of athletes’ sport-confidence, and, secondly, the model can be invoked as a basis for designing of educational programs which promote athletes’ self-confidence. Vealey sport-confidence model assumes that the organizational culture (competition standards, motivational climate, goals of sports programs, and structural expectations) and the athletes’ personal characteristics, attitudes, and values affect the athletes’ self-confidence and expression of the three sources of sport confidence (achievement, self-regulation and social climate). Therefore Vealey sport-confidence model has been chosen as the theoretical basis of this study. The investigation of self-confidence among badminton players of different sports performance level and different gender is an important scientific problem. That is why it is essential to get deeper insights into the following research questions: Is there a difference in self-confidence between badminton players of higher sports performance level and badminton players of lower sports performance level? Is there a difference in self-confidence between male and female badminton players? The purpose of the present study was to examine peculiarities of self-confidence in badminton players.Tasks of the research: to identify peculiarities of badminton players’ self-confidence according to sports performance level; to identify peculiarities of badminton players’ self-confidence according to the gender. It was hypothesized that: badminton players of higher sports performance level have higher selfconfidence; male badminton players have higher self-confidence. The sample consisted of 94 badminton players. The sample included 68 male and 26 female athletes. All participants were divided into groups according to sports performance level: players of higher sports performance level (players of A and B groups) and players of lower sports performance level (players of C and D groups), based on LBF ranking. A Source of Sport Confidence Questionnaire measures developed by Vealey was used in this study. It is a 7 point Likert scale ranging from 1 (not at all important) to 7 (of highest importance). The nonparametric chi-square test was used for the statistical analysis of the data. The analysis of peculiarities of self-confidence in badminton players according to sports performance level revealed that for badminton players of lower sports performance level the medium level of self-confidence (characterized by 67 percent respondents) was most characteristic, while the badminton players of higher sports performance level were characterized by a high self-confidence level, which was characterized by 55 percent respondents. It was found that self-confidence scores in badminton players of higher performance level was higher (χ2 (1)=4.63, p<0.05) than in badminton players of lower performance level. [...]. [From the publication]