Žodžiams reikia jėgos: iš kur ateis mus gelbstinti galia?

LTŠiandieninė pasaulio būklė verčia kelti radikalų klausimą: ar nesame ant išnykimo slenksčio? Kur glūdi žmonijos gyvybiniai resursai? Ką daryti? Pasiūlymų, kaip išgelbėti pasaulį, yra daug. Beveik kiekvienas intelektualas mielai pasidalins mintimis šia tema, kad ir nuolankiai atsidusdamas: „O juk užtektų tik įgyvendinti šią idėją...“ Bet idėja, tūkstančiai nuostabių idėjų, lieka neįgyvendinta. Mums trūksta ne idėjų, o gyvybinės jėgos, kuri jas lydėtų. Mus kamuoja ne teorinio mąstymo trūkumas, o dvasinės energijos stoka. Turiu patikslinti, ką turiu omenyje, kalbėdamas apie gyvybinę jėgą. Žmonijai niekada nepritrūks energijos pratęsti savo egzistenciją. Ji visada ras išeitį, kaip išlikti, gal net ir po atominio karo. Juk gyvybinė jėga gali būti žudanti jėga: gali išlikti gyvas, nužudydamas kitą, kai tas kitas ima trukdyti; gali netgi sustiprinti savo gyvastį ir tapatybę, nuplauti nešvarią sąžinę, įvardindamas priešą ir jį sunaikindamas. [Iš teksto, p. 11].