Lietuvių tautininkų ideologijos ir politikos raida iki 1926 m

• Kultūros barai, 2008, 1, 88-92
• Kultūros barai, 2008, 2, 86-89

LTLietuvių tautininkų srovės ideologinės pažiūros ėmė formuotis dar XIX–XX a. sandūroje, kuomet išaugo nacionalizmo reikšmė. 1918 m. atkūrus Lietuvos valstybę susiformavo valstybinio pobūdžio nacionalizmas, tad tautininkų ideologija ir toliau plėtojosi. Jai atstovavo nemažai žymių Lietuvos kultūros ir visuomenės veikėjų. Jų požiūris į valstybės raidą ir įvairius procesus buvo nevienodas, todėl ir pati ideologija nepasižymėjo monolitiškumu. Straipsnyje siekiama pristatyti žymiausių tautininkų koncepcijas, indėlį į bendrą tautininkų ideologiją ir politiką, taip pat šiuolaikinių mokslininkų teorinius vertinimus. Dalis užsienio tyrinėtojų nacionalinius sąjūdžius Vidurio Rytų Europoje vertina kaip Vakarų šalyse vykusių sąjūdžių imitaciją. Vis dėlto toks požiūris klaidingas. Vidurio Rytų Europos tautoms buvo svarbu išlaikyti savo etninę tapatybę ir sukurti bei įtvirtinti nepriklausomas valstybes. Ginties ir išlikimo ideologija buvo grindžiamos ir Lietuvos tautininkų refleksijos. Tautiškumas ir valstybingumas jiems buvo didžiulės vertybės. Tautininkai taip pat kreipė dėmesį į Vakarų Europoje itin išpopuliarėjusį liberalizmą, jo perspektyvas Lietuvoje. Lietuviškasis nacionalizmas stengėsi pasinaudoti teisėmis, atsiradusiomis remiantis liberaliomis vertybėmis. Galima konstatuoti, kad lietuvių tapatybės pagrindu tautininkai laikė kultūrą. Tautinio sąjūdžio veikėjai rėmėsi etnografiniu principu, išimtine tautos nuosavybe laikė jos gyvenamas žemes. Todėl lietuvių tautininkų srovėje atsirado veikėjų, neigiamai vertinančių tautines mažumas.

ENThe ideological views of the Lithuanian Tautininkai movement started forming at the juncture between the 19th and the 20th century, when the importance of nationalism grew. When the Lithuanian state was re-established in 1918, a state nationalism was forming and therefore the ideology of Tautininkai continued to develop. It was represented by many famous Lithuanian cultural and societal figures. Their attitudes towards state development and other processes differed, therefore the ideology itself was not monolithic. This paper seeks to present the concepts of the most famous Tautininkai, their contributions to the general nationalist ideology and politics, as well as the theoretical evaluations of contemporary scientists. Some researchers consider the nationalist movements of the East-Central Europe to be imitations of the movements in Western Europe. However, this view is incorrect. It was important for nations in East-Central Europe to maintain their ethnic identity and create as well as strengthen independent states. The ideology of defence and survival also grounded the reflections of Lithuanian Tautininkai. They considered nationality and statehood to be very important virtues. Tautininkai also paid attention to the surge of liberalism in Western Europe and its possibilities in Lithuania. Lithuanian nationalism tried to take advantage of the rights that were established by liberal virtues. It can be summarized that Tautininkai considered culture to be the cornerstone of Lithuanian identity. Figures of the National Revival movement relied on the ethnographic principle and considered land to be a nation’s exclusive property. Because of that, there appeared some figures among the Lithuanian Tautininkai who thought negatively about ethnic minorities.