Alternatyvaus vartojimo ginčų sprendimo mechanizmo reguliavimo problemos Lietuvoje

Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Straipsnis / Article
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Alternatyvaus vartojimo ginčų sprendimo mechanizmo reguliavimo problemos Lietuvoje
Alternative Title:
Problems of regulation of the alternative dispute resolution mechanism in consumer disputes in Lithuania
In the Journal:
Verslo ir teisės aktualijos [Current issues of business and law]. 2012, t. 7(2), p. 280-299
Keywords:
LT
Administracinė procedūra; Alternatyvus ginčų sprendimas; Bendrasis reguliavimas; Nesąžiningų sąlygų kontrolė; Sektorinis reguliavimas; Vartojimo ginčai.
EN
Administrative procedure; Alternative dispute resolution; Consumer disputes; General regulation; Regulation; Sectoral; Unfair terms control.
Summary / Abstract:

LTVartotojo teisės į teisingumą įgyvendinimo klausimas yra aktualus tiek Europos Sąjungos lygiu, tiek ir Lietuvoje. Alternatyvus vartojimo ginčų sprendimas kaip alternatyva teismo procesui taip pat yra nemažai diskutuojama tema. Lietuvoje yra nustatytas alternatyvaus vartojimo ginčų sprendimo mechanizmas, tad šio straipsnio tikslas yra įvertinti, ar nustatytas reguliavimas yra tinkamas. Šiame straipsnyje analizuojamos penkios alternatyvaus vartojimo ginčų reguliavimo problemos. Pirma, alternatyvaus vartojimo ginčų mechanizmo reguliavimo chaotiškumas. Lietuvoje alternatyvus vartotojų ginčų sprendimas reguliuojamas Vartotojų teisių apsaugos įstatymo, kuris įtvirtina bendrąsias nuostatas, bei konkrečius teisinius santykius reguliuojančiuose įstatymuose, kuriuos atitinkamai detalizuoja poįstatyminiai teisės aktai (nors ginčo dalykas nelemia jokių specialių taisyklių taikymo poreikio). Tokia ginčo procesą reguliuojančių taisyklių gausa kelia nemažai problemų taikant ir aiškinant ginčo sprendimą reguliuojančias nuostatas. Antra, nėra tinkamai atskiriami du alternatyvaus ginčo procesai – sprendimo procesas ir administracinė procedūra, reguliuojama administracinės teisės. Toks procesų neatskyrimas neleidžia pasiekti pagrindinio alternatyvaus ginčo sprendimo proceso tikslo – išspręsti ginčą tarp verslininko ir vartotojo.Trečia, manytina, kad taip pat nėra aiškus alternatyvaus ginčo sprendimo ir nesąžiningų sąlygų kontrolės mechanizmo santykis. Ketvirta, alternatyvaus ginčo sprendimo subjektai Lietuvoje ne tik nagrinėja ginčus tarp verslininkų ir vartotojų, bet ir turi atitinkamus įgaliojimus rinkos priežiūros srityje. Penkta, Lietuvoje nėra įgyvendinama alternatyvaus ginčų sprendimo mechanizmo stebėsena, nors stebėsenos dėka gauti duomenys neabejotinai sudarytų sąlygas laiku nustatyti aktualias alternatyvaus ginčų sprendimo sistemos problemas, jų priežastis, o taip pat ir sistemos privalumus. Be to, tai neabejotinai teigiamai prisidėtų prie bendros alternatyvaus ginčų sprendimo sistemos politikos vystymo bei tobulinimo. [Iš leidinio]

ENIssue of access to justice for consumers is a relevant one both at EU level and in Lithuania. Alternative dispute resolution as the alternative to court proceedings, too, is the topic of much debate. Lithuania has in place an alternative dispute resolution mechanism, and the purpose f this article is to evaluate whether such a mechanism is appropriate. The article discuses five problematic issues of the alternative dispute resolution mechanism. Firstly, the regulation of alternative dispute resolution is chaotic. Alternative dispute resolution in consumer disputes is regulated by the Law on Consumer Protection, which stipulates general provisions, and by the laws regulating specific legal relationships, which are accordingly specified by secondary legal acts (even though the subject matter of a dispute does not cause the necessity to apply any specific procedural rules). Such a variety of rules governing the process of dispute resolution creates considerable problems when applying and interpreting legal provisions regulating dispute resolution. Secondly, alternative dispute resolution and the administrative procedure regulated by administrative law are not properly separated. This fact causes difficulties in reaching the main goal of alternative dispute resolution, namely, resolution of a dispute between the consumer and the businessman. Thirdly, it is assumed that the relationship between alternative dispute resolution and the mechanism of control of unfair terms is unclear.Fourthly, Lithuanian alternative dispute resolution entities not only examine disputes between consumers and businessmen, but also have relevant powers in the field of market supervision. Fifthly, the monitoring of the alternative dispute resolution mechanism is not implemented in Lithuania, although the data received from monitoring would certainly permit timely identification of relevant problems of the alternative dispute resolution mechanism, the reasons which cause such problems and advantages of the system. Moreover, such data would without any doubt positively influence the development of a common alternative dispute resolution system policy and its improvement. [From the publication]

ISSN:
1822-9530
Subject:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/43652
Updated:
2020-07-28 20:31:11
Metrics:
Views: 25
Export: