The Preconditions of the grand strategy in Lithuania

LTLietuvos akademiniame diskurse nestinga diskusijų dėl strateginių valstybės raidos krypčių, o valstybinės institucijos šiuo tikslu yra parengusios ne vieną strateginį dokumentą, Vis dėlto būtų sudėtinga nusakyti ilgalaikius strateginius Lietuvos vystymosi tikslus, kuriuos galėtume pavadinti valstybės Didžiąja idėja ir kurie būtų aiškiai suvokiami visuomenės bei realizuojami institucijų. Šiame straipsnyje nagrinėjamos Lietuvos Didžiosios (Bendrosios) strategijos prielaidos. Laikomasi pozicijos, jog Lietuvos Respublikos strateginiai dokumentai, siekę įgyti Didžiosios strategijos statusą neatitiko tokio tipo strategijos reikalavimų. Manoma, jog politiniams procesams Lietuvoje trūksta valstybės istorinės praeities bei dabartinių jos poreikių, o taip pat santykio tarp šių dviejų elementų refleksijos. Ši aplinkybė sumažina viešosios politikos galimybes suformuoti Didžiąja strategiją Lietuvai. Straipsnyje taip pat pastebima, jog konsensuso dėl strateginių valstybės vystymosi krypčių stoka yra susijusi su sudėtingu lietuvių tautos formavimosi procesu bei valstybingumo istorijos specifika. Diskusijos tarp Lietuvos istorikų ir kitų ekspertų dėl naujos Lietuvos istorinio identiteto programos poreikio atspindi valstybės „autorefleksijos“ procesą ir suteikia galimybių konceptualiai apibrėžti Lietuvos Didžiąją strategiją. Būtinas tokių apibrėžčių komponentas yra nacionalinės tapatybės konstravimas. Taigi, aktualių istorinių ir politinių reiškinių nacionaliniu ir globaliu lygmeniu analizė yra būtina sąlyga sukurti Lietuvos Didžiąją strategiją.Reikšminiai žodžiai: Didžioji strategija; Lietuvos istorinė tapatybnė; NATO; Politinis procesas; Strategija; Strateginis valdymas; Viešoji politika; Grand strategy; Lithuania; Lithuanian historical identity; NATO; Political proces; Public policy; Strategic mamagement; Strategy.

ENThere are many discussions in the Lithuanian academic discourse about the strategic direction of national development, and national institutions have presented many strategic documents with this goal in mind. However, it would be difficult to define those long-term strategic goals of Lithuania’s development which we could call the Grand Idea that the public understood and institutions implemented. In this article we analyse the preconditions for Lithuania’s grand (general) strategy. We maintain the position that the strategic documents of the Lithuanian Republic, which sought to achieve the status of grand strategy, did not meet the requirements for such a title. We think that Lithuanian political processes require a reflection of the state’s history, of its current needs and of the relationship between these two elements. This circumstance diminishes the opportunity for a Lithuanian grand strategy to be formed in public policy. We also notice that a lack of consensus for the directions of national development is related to the difficult formation of the Lithuanian people and the particularity of the statehood’s history. Discussions about the need for a new programme of a Lithuanian historical identity between historians and other experts reveal the process of the state’s self-reflection and show a possibility to conceptually define Lithuania’s grand strategy. A necessary part of these definitions is a construction of a national identity. Therefore, the analysis of important (national and global) historical and political phenomena is crucial to form a grand strategy for Lithuania.

• Politikos mokslai / Political sciences
• Vadyba / Management
• Ekonomika / Economics