Finansai Lituanicos katastrofos peripetijose: kaip sukosi privatūs ir valstybės pinigai

LTStraipsnyje aptariamos Stepono Dariaus ir Stasio Girėno skrydžio iš Niujorko į Kauną lėktuvu „Lituanica“ finansinės aplinkybės. 1933 metų liepos 17 d. Vokietijoje, Soldino girioje įvykusi „Lituanicos“ katastrofa tapo vienu ryškiausių XX a. tautinių pasakojimų, kaip nacionalinės savimonės, tapatybės, atminties dalis, kuri vienijo Lietuvoje ir išeivijoje gyvenančius lietuvius. „Lituanicos“ skrydžiui skirtas didelis dėmesys, šis fenomenas gerai vizualizuotas ir memorializuotas, tačiau vis dar mažai žinoma apie pasiruošimo skrydžiui materialinę ir finansinę pusę. Remiantis išlikusiais šaltiniais, tyrime keliamas klausimas, ar finansinis stygius galėjo tapti katastrofos priežastimi. Ar lakūnai turėjo pakankamai pinigų skrydžiui saugiai įgyvendinti, ar jų vis dėlto stokojo ir išskrido ne tik nesutvarkę visų leidimų, bet ir nepakankamai įrengę lėktuvą. Ar tai buvo tik jų pačių atsakomybė, kaip jie dėl to patys jautėsi. Straipsnyje taip pat apžvelgiamas ir katastrofos tyrimo bei padarinių ir lakūnų bei „Lituanicos“ atminimo įamžinimo finansinis aspektas. Lietuva visus su „Lituanica“ susijusius rūpesčius prisiėmė besąlygiškai, be jokių apribojimų, bet vykdydama prisiimtą įsipareigojimą, pakluso visiems Vokietijos reikalavimams. Šis faktas reikalauja detalaus tyrimo ir tikimasi, jog ateityje pavyks argumentuotai pagrįsti, kokios teisės pagrindu ir dėl kokių vidaus ar užsienio politikos aplinkybių Lietuva po katostrofos užėmė būtent tokią poziciją.

ENIn this article we discuss the financial details of the flight from New York to Kaunas in an airplane Lituanica by Steponas Darius and Stasys Girėnas. In July 17th, 1933, the Lituanica catastrophe in Soldin, Germany, became one of the most vivid national stories and a part of the national thought and identity, uniting Lithuanians in their home country and elsewhere. A lot of attention has been brought to the flight of Lituanica, this phenomenon has been well visualized and memorialized, yet there is still little known about the material and financial aspects of the flight. Based on newly found sources, we analyze whether financial scarcity could have been the instigator of the catastrophe. Did the pilots have enough money for a safe flight, or were they lacking money after all and flew out without having filled all the permits and with a lacking equipment? Was it solely their responsibility, like they thought? We also evaluate the financial matters of the catastrophe’s investigation, consequences and the pilots’ and Lituanica’s remembrance. Lithuania unconditionally embraced all the concerns of Lituanica with no limitations, yet obeyed all Germany’s demands when executing its duty. This fact requires detailed analysis and we hope that in the future it will be possible to explain what lawful, internal or external policy reasons caused that Lithuania would be in this particular situation after the catastrophe.