Veidrodžio atspindžio teoriniai aspektai kino imersijos koncepcijoje
LTStraipsnyje nagrinėjama kino imersijos koncepcija. Imersija suprantama kaip kino žiūrovo jausmai. Konkretūs jausmai kyla drauge su melaginga savikūra. Šiame straipsnyje imersija veikia kaip psichologinis įsitraukimas į ekrano vaizdus. Straipsnyje remiamasi fundamentaliomis J. Lacan’o idėjomis. Filosofo mintys įkvėpė veidrodžio atspindžio koncepciją. Straipsnyje einama nuo J. Lacan’o teorijų iki kitų teoretikų kritinių komentarų. Taip pat apžvelgiamos teorijos, grindžiamos ne veidrodžio atspindžio koncepcija arba veikia ankstesnio imersijos diskurso pagrindu (Andre Bazin, Lev Kuleshov, Sergei Eisenstein, Rudolf Arnheim). Šiame straipsnyje imersija yra panaši į psichoanalizės seansą (Ann Elizabeth Kaplan, Mike King). Veidrodžio atspindžio teorija mezgasi nuo ekrano kaip lango ir kaip rėmo supratimo (Andrew Dudley, Jean Mitra), nuo stambaus plano, sukeliančio afekto būseną, teorijų (Bela Balazs, Gilles Deleuze, Jacques Aumont), nuo žiūrovo galimybių atrasti save kitoje vietoje ir susitapatinti su kitu, ekrane vaizduojamu nepažįstamuoju (Kaja Silverman, Daniel Dayan, Bruno Bettelheim), etc.
ENThe author of this article makes the research about the immersion of the cinema. The immersion must be understand as a feelings of the film spectator. The specific feelings belongs with the regressive self-creation. In this article the immersion working as a psychological involvement in the images on the screen. The basics of this article is the fundamental ideas of the Jacques Lacan.The thoughts of the philosopher inspire the conception of mirror reflection. Article draws from the J. Lacan theories to the critical comments from the different theorists. Also introduce to the theories which draws no away from the mirror reflection or working like earlier basic in the immersion discourse (Andre Bazin, Lev Kuleshova, Sergei Eisenstein, Rudolf Arnheim). The immersion in this article is a similar to the seance of the psychoanalysis (Ann Elizabeth Kaplan, Mike King). The mirror reflection is created from the understanding of screen as a window and as a frame (Andrew Dudley, Jean Mitra), from the close-ups theories which belongs to affect (Bela Balazs, Gilles Deleuze, Jacques Aumont), and from the possibilities of the viewer to make self identification with another place and another like unrecognized person shown on the screen (Kaja Silverman, Daniel Dayan, Bruno Bettelheim), etc.
