Vaikystės fenomenologinio diskurso sklaida šiuolaikinėje pedagogikoje: nuo mistikos - į realybę

LTStraipsnyje analizuojama, koks yra vaikystės fenomeno diskursas šiuolaikinėje pedagogikoje ir kaip jame reiškiasi mistika bei realybė. Vaikystės samprata yra grindžiama fenomenologine hermeneutika, kuri remiasi kasdieniu pasauliu, nes būtent čia vaikystė turi daug reikšmių. Fenomenologijos pagrindu vaikystė išryškėja kaip metarefleksijos sritis, reikalaujanti nuolatinio dėmesio jos interpretacijoms. Vaikystės fenomenas šiame tyrime yra interpretuojamas kaip pedagogams bendrą prasmę turintis reiškinys, kuriam būdingas tam tikras mokslinio ir empirinio pažinimo būdas, nes fenomenologinė samprata yra „kažkas, ko negauni iš kitų, kas neateina iš išorės, ko negalima išmokti“. Vaikystės hermeneutinio aiškinimo dėka atsakoma į klausimą, kas sąlygoja vaikystės esmės supratimą ir jos rekonstrukcijas šiuolaikinėje pedagogikoje bei vaikų ugdymo praktikoje. Tyrimas atskleidė, kad istorinio-kultūrinio požiūrio į vaikystę stoka socialiniuose moksluose sąlygojo jos, kaip nepakankamai reikšmingo visuomenės kultūros procesuose reiškinio, sampratas. Šis interpretavimas perėjo į pedagogiką, todėl vaikystė joje dažnai grindžiama mitologizuotomis sampratomis, kurių pagrindą sudaro „archetipai“, kaip praeityje buvę vaizdiniai, dabar tapę nereikšmingi, netekę savo ankstesnio turinio. Vaikystės fenomenologinis diskursas padeda atskleisti jos esmę – vaikystė išryškėja kaip daugiasluoksnis reiškinys, svarbus šiuolaikinei ugdymo teorijai ir praktikai. Remiantis vaikystės fenomeno reiškiniu pedagogikoje galima išplėtoti fenomenologinę kryptį, o ja remiantis realizuoti teorijos ir praktikos vienovę.Reikšminiai žodžiai: Diskursas; Fenomenologija; Fenomenologinis diskursas; Mistika; Realybė; Vaikystė; Šiuolaikinė pedagogika; Childhood; Childhood, Phenomenology, Discourse; Contemporary pedagogy; Mystique; Phenomenological discourse; Reality.

ENThe essence of the childhood phenomenon was substantiated methodologically, the application of the principles of phenomenology in pedagogical reconstruction was revealed, and the processes influencing devaluation of the period of childhood were defined. These were identified by substantiating the character of genesis of attitudes towards childhood in pedagogy and by exposing the preconditions of the historical - cultural and phenomenological attitude to two different conceptions of childhood: "imperfect" childhood, as a socially inadequate period of human life perfect" childhood, as an education value. [From the publication]