Žemaitės recepcija: vedybų sandėris apsakyme "Marti"

LTXIX a. pabaigoje pasaulį ir žmogų Žemaitė matė kitaip ir suvokė kitaip nei XXI amžiaus pradžios skaitytojas. Pražūtinga būtų šią sampratą perkelti į XXI a. pradžią kaip elgesio ar mąstymo modelį. Nuo Žemaitės apsakymų mus skiria daugiau nei šimtas metų, o per juos susiklostė bent keli interpretaciniai modeliai. Carizmo valdymo ar Nepriklausomybės, sovietinės okupacijos ar Atgimimo metais keitėsi žmonių pasaulėvoka, autorefleksijos galia, ideologija, asmenybės raidos ir laisvės sąlygos, egzistencinių vertybių ir verčių sistema ir kiti suvokiančiąją sąmonę formuojantys ir išreiškiantys dėmenys. Nesunku turbūt suprasti, kad 1912 m., 1962 m. ir 2012 m. Žemaitės perskaitymai negalėjo būti tapatūs, o tuo labiau tinkantys visų laikų skaitytojui, nepaisant to, kad visų laikų skaitytojai ir kritikai ieškojo vienintelės teisingos – objektyvios – kūrinių interpretacijos. Straipsnyje siūlomai interpretacijai taip pat reikėtų taikyti ką tik išvardytas taisykles. Ji yra tik bandymas perskaityti garsiausią Žemaitės apsakymą „Marti“ akcentuojant dviejų jaunų žmonių šeimos jungties problemą.