The Implementation of smart governance in local government

LTPastaraisiais dešimtmečiais urbanizuotų teritorijų ir gyventojų skaičius bei valdymo sudėtingumas gerokai išaugo, todėl ryškėja vis sudėtingesni valdymo iššūkiai. Atsakydamos į juos, savivaldybės ėmėsi diegti sumanųjį valdymą. Šiame straipsnyje pristatomas naujas teorinis sumaniojo valdymo modelis, pritaikytas analizuojant 18-kos Lietuvos savivaldybių duomenis. Remiantis kiekybine apklausa, kurioje dalyvavo savivaldybių atstovai, tyrime nagrinėjama, kaip vietos lygmeniu pasireiškia sumaniojo valdymo dimensijos ir kokią įtaką atstovų darbo stažas daro jų raiškai. Taikant statistinės analizės priemones, atskleidžiami savivaldybių panašumai ir skirtumai. Šio tyrimo naujumas slypi platesniame požiūryje į sumanųjį valdymą – jis traktuojamas ne tik kaip technologijų taikymas, bet ir kaip išsamus analitinis įrankis vykdant savivaldybių tyrimus. PAGRINDINIAI ŽODŽIAI: vietos valdžia, išmanieji miestai, išmanusis valdymas, išmaniosios savivaldybės.

ENOver recent decades, urban areas have expanded in number, population and complexity, intensifying governance challenges. In response, local governments have turned to smart governance. This article introduces a new theoretical model of smart governance and applies it to empirical data from 18 Lithuanian municipalities. Using a quantitative survey of local government representatives, the study explores how smart governance dimensions manifest at the local level, and how officials’ tenure influences this. Statistical tools reveal both commonalities and differences across municipalities. The research broadens the concept of smart governance beyond its technological focus, positioning it as a comprehensive analytical tool in municipal studies. KEY WORDS: local government, smart cities, smart governance, smart municipalities.