Neformali ir apmokama globa: vyresnio amžiaus asmenų integruotos globos iššūkiai

LTŠiame straipsnyje siekiama atskleisti formalios ir neformalios vyresnio amžiaus asmenų priežiūros integracijos prielaidas žvelgiant globos darbo sampratos aspektu. Pasitelkus antrinę jau anksčiau atliktų tyrimų duomenų analizę, straipsnyje lyginamos formalių (individualios priežiūros darbuotojų) ir neformalių (šeimos narių) globėjų nuostatos dėl jų atliekamos globos, kaip darbo. Analizuojant formalių ir neformalių globėjų veiklą, atsižvelgiant į keturis darbo koncepto komponentus – motyvaciją darbui, darbo turinį, su darbu susijusias emocijas ir darbo iššūkius – išryškėja pirminių ir antrinių globos santykių panašumai. Tyrimo rezultatai atskleidžia, kad asmuo globos darbą pasirenka motyvuotai, formali globa su neformaliąja turi daugiau panašumų nei skirtumų. Tai siunčia teigiamą žinutę visuomenei ir globos gavėjams, kurie baiminasi, kad formali globa savo pobūdžiu gana tolima „darbui iš meilės“. Šie rezultatai padeda mažiau akcentuoti skirtumus ir kurti formalios ir neformalios globos integracijai palankesnę aplinką, taip puoselėjant globos sistemų darną. PAGRINDINIAI ŽODŽIAI: vyresnio amžiaus asmenys, formalūs globėjai, neformalūs globėjai, „darbas iš meilės“, apmokamas darbas, ilgalaikė globa.

ENTrends in population ageing, the growing demand for public resources to care for older adults, and social policies aimed at formalising informal care, all underscore the need to develop a unified and efficient care system in modern welfare states. However, the prevailing discourse that pits formal care against informal care, along with deep-rooted traditions of family caregiving, expectations of receiving family care in old age, and mistrust in the quality of formal care, create significant barriers to integrated care provision. Integrated care for older adults seeks to bridge these two systems: one perceived in the public discourse as altruistic, loving care, and the other as a rational choice motivated by compensation. A critical question for their integration is whether there are common points of connection that can reconcile such differently defined systems of care. This paper aims to identify the preconditions for integrating formal and informal care for older adults by exploring the concept of care work. Through a secondary analysis of research findings, the study compares the perspectives of formal caregivers (individual care workers) and informal caregivers (family members) on caregiving. The results indicate that, when examined through the lens of the ‘work’ concept, formal and informal caregiving have many similarities. These two forms of care not only complement but, in some cases, substitute one another. The study’s findings convey a positive message to society and care recipients, showing that formal care, as a fulfilling work choice for caregivers, shares more commonalities with informal caregiving than differences. KEY WORDS: formal care provider, family care provider, older people, ‘love work’, paid work, long-term care.

• Apsisprendimas imtis globėjo vaidmens ir tęsti globą šeimoje: neformalių globėjų perspektyva. Socialinė teorija, empirija, politika ir praktika 2022, 25, 60-61.
• Einu į darbą kaip į šventę... Kaip jauni specialistai mato savo darbą teikiant paslaugas senyvo amžiaus žmonėms. Tiltai 2022, 2 (89), 182-200.
• Gyventojų senėjimas ir jo iššūkiai: suaugusių vaikų pareigos pagyvenusiems tėvams Lietuvoje. Lietuvos statistikos darbai 2013, 52, 1, 22-33.
• Neformalios ir formalios pagyvenusių žmonių globos jų namuose sąsajos: socialinės politikos priemonės ir globėjų požiūriai. Vilnius : Lietuvos socialinių tyrimų centras, 2020. 218 p.
• Neformalios pagyvenusių asmenų globos namuose priežastys: žvilgsnis į globėjų patirtį. Socialinė teorija, empirija, politika ir praktika 2018, 17, 7-20.
• Normatyvinis ir funkcinis kartų solidarumas Lietuvoje. Sociologija. Mintis ir veiksmas 2013, 1 (32), 89-121.
• "Parenting my parents": perspectives of adult children on assuming and remaining in the caregiver's role. Frontiers in public health 2023, 11, 1059006, 1-9.
• Senėjanti visuomenė: kaip mes pasirengę?. Vilnius : Lietuvos socialinių tyrimų centras, 2015. 332 p.
• Socialinės globos paslaugos Lietuvoje: nuo hierarchinio prie mišrios globos ekonomikos modelio. Pinigų studijos 2009, 2, 22-36.
• Suaugę vaikai ir jų tėvai Lietuvos migracijos kontekste: kartų solidarumas ir reikšmingų asmenų tinklai. Vilnius : Vilniaus universiteto leidykla, 2020. 252 p.
• Šeima abipus sienų: pokyčiai, šeimos sampratos ir vaidmens elgsena. Šeiminiai pokyčiai atvirų Europos sienų ir globalaus mobilumo akivaizdoje: resursai, procesai ir praktikos. Vilnius: [Vilniaus universitetas], 2015. P. 168-183.
• What type of familialism is relevant for Lithuania? The case of elderly care. Journal of Baltic studies 2020, 51, 2, 159-178.