Socialinių tyrimų metodologinė panorama. T. 1

LTMintis parengti šią knygą kilo Lietuvos edukacinių tyrimų asociacijos (LETA) Tyrimų metodologijos sekcijoje. Sekcijos narių susirikimuose, LETA konferencijose nemažai kalbėjome apie tai, kad pastarąjį dešimtmetį Lietuvoje matoma didžiulė pažanga edukologijos tyrimų metodologijos srityje, tuo tarpu lietuviškos metodologinės literatūros vis dar labai mažai ir ji nebeatliepia tyrėjų (ypač pradedančiųjų) poreikių. Dar visai neseniai, pirmąjį XXI amžiaus dešimtmetį, „auksiniu standartu“ edukologijos daktaro disertacijose buvo laikomas trejopo pobūdžio tyrimų atlikimas, todėl ir iš doktorantų tikėtasi, kad jie savo disertacijoje panaudos interviu, apklausą ir eksperimentą. Kokybiniai tyrimai iš esmės apsiribojo tik interviu. Pastaruoju metu situacija kardinaliai pasikeitė ir vis sudėtingiau surasti edukologijos krypties daktaro disertaciją, parengtą remiantis kiekybiniu tyrimu, tuo tarpu kokybinių tyrimų įvairovė eksponentiškai auga. Tai rodo, kad daugėja mokslininkų, kurie gerai išmano įvairias tyrimų metodologijas ar paskirus metodus bei technikas, yra jas išbandę rengdami savo daktaro disertacijas ir / ar atlikdami kitus tyrimus. Vis daugiau mokslininkų savo ekspertiškumu dalijasi tarptautinėje akademinėje erdvėje, užsienio šalyse vadovaudami daktaro disertacijoms, skaitydami paskaitas, publikuodami straipsnius, recenzuodami mokslines publikacijas ir t. t. Visa tai liudija kokybinį proveržį edukologijos moksle. Bet ar išnaudojamas mūsų mokslininkų metodologinis potencialas Lietuvoje? Ar plėtojama lietuvių mokslinė kalba? Ar dalijamasi žiniomis su pradedančiaisiais tyrėjais?.