Litauischer Protestantismus und Europa - historische Perspektiven von den Rändern der westlichen Welt

LTPranešime nagrinėjama protestantų religinė mažuma Lietuvoje ir jos įtaka Lietuvos europeizacijai. Išskiriami ir aptariami keli svarbūs reformacijos plitimo Lietuvoje etapai: iki 1795 metų kontreformacinis judėjimas, iki 1918 metų – carinės Rusijos valdymo metai, iki 1940 metų – Nepriklausomybės laikotarpis, iki 1990 metų – sovietinė okupacija ir šiandieninė situacija. Reformacijos judėjimo Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje užuomazgos pirmiausia buvo susijusios su švietimo sistema, ypač universitetais, kai diduomenės vaikai studijuodavo užsienyje, o grįžę po studijų iš ten atveždavo į Lietuvą Reformacijos idėjas, kurios leido sėkmingai atnaujinti bažnyčią ir visą visuomenę. Aptariamos protestantų bažnyčios kaip religinės mažumos Lietuvoje problemos, atskleidžiant, kad ši mažumos situacija skatino toleranciją bažnyčios viduje, teisingumo bei jautrumo neteisybei jausmų skleidimąsi, kartu mokė pagarbos kitoms religijoms. Aptariama Vilniaus universiteto profesūros veikla, pažymint, kad keliems fakultetams vadovavo protestantai profesoriai. Protestantų bažnyčios Lietuvoje nuo pat pradžių buvo atspindys tų procesų, kurie vyko Vakarų Europoje. Pažymima, kad demokratijos, pliuralizmo ir asmeninės atsakomybės vertybės sudaro lietuviškosios protestantizmo kultūros branduolį ir yra glaudžiai susijusios su europietiška tapatybe. Apžvelgiamos ekonominės ir politinės problemos, su kuriomis šiandien susiduria protestantų bažnyčia Lietuvoje.