Atpažinimo vaidmuo sprendimų priėmimo procese

LTŠiame straipsnyje pateikiama mokslininkų Ben R. Newell ir David R. Shanks (2002) atlikto eksperimento analizė, kuria siekiama išsiaiškinti, ar investavimo sprendimus priimantys dalyviai traktuoja objekto atpažinimo informaciją kiekybiškai skirtingais būdais, nei informaciją, pateiktą kitomis priemonėmis. Šiuo eksperimentu buvo siekiama paneigti ar patvirtinti D. G. Goldstein ir G. Gigerenzer 2002 m. atliktų tyrimų gautus rezultatus, kurie išryškino atpažinimo vaidmenį sprendimų priėmimo procese. Goldstein ir Gigerenzer tyrinėjo didžiausių Vokietijos miestų identifikavimo užduoties atpažinimą. Dalyviai turėjo pasirinkti iš pateiktų porinių alternatyvų. Tyrimo išdavoje jie teigė, kad euristinis objekto atpažinimas yra nepakeičiamas, nes, net esant galimybei gauti daugiau informacijos apie atpažintą objektą ji niekada nebus reikšmingesnė nei paprastas objekto atpažinimas. Buvo nustatyta, kad pasirenkant miestus dalyvių atpažintos alternatyvos turėjo didesnę vertę nei neatpažintos ir įrodyta, kad atpažinimas yra reikšmingas veiksnys identifikuojant miestą, nes daugiau informacijos turime apie didelius miestus nei apie mažus. Tačiau individų priimami sprendimai dažnai yra ne tik sudėtingesni, bet ir „brangūs" tiek tikėtina nauda, tiek ir galimais nuostoliais, todėl svarbu nustatyti atpažinimo įtaką priimant sprendimus. Straipsnio objektas - sprendimų priėmimas. Straipsnio tikslas — pateikti mokslininkų Ben R. Newell ir David R. Shanks (2002) atlikto ekspe¬rimento analizę ir atskleisti atpažinimo informacijos vaidmenį sprendimų priėmimo procese.Reikšminiai žodžiai: Newel, Ben R.; Shanks, David R.; Sprendimų priėmimas; Tyrimai; Atpažinimas.

ENThe present article makes an analysis of an experiment carried out by scientists Ben R. Newell and David R. Shanks (2002) and aims to determine whether investment decision-makers treat recognition information in different ways in terms of quantitative approach, compared against information obtained from other sources. The purpose of the experiment was to validate or refute the findings of the research made by D. G. Goldstein and G. Gigerenzer in 2002, which pointed to the role of recognition during decision-making. Goldstein and Gigerenzer analysed the recognition of the exercise aimed to identify the largest German cities. The participants had to choose one option from given pairs of alternatives. After the research they claimed that heuristic recognition of an object is unchangeable that, even in circumstances permitting more knowledge about a recognised object, this knowledge will never be more significant than simple object recognition. It was determined that (1) during the exercise of choosing cities the options recognised by the participants were of higher value compared to unrecognised options and (2) that recognition is an important factor in identifying the city because we have more information about large cities than small towns. However, individual decisions are often both more complex and “expensive” in terms of potential profit or loss, which makes the role of recognition all the more relevant. The aim of the article – to analyse the experiment by scientists Ben R. Newell and David R. Shanks (2002) and reveal the role of recognition information during decision-making.