Savas svetimas Maimono pasaulis : recenzija

LTStraipsnyje aptariama Saliamono Maimono autobiografinė knyga „Gyvenimo istorija“ (2004). Saliamonas Maimonas šiandien minimas kaip vienas reikšmingiausių XVIII a. Vokietijos žydų Apšvietos, vadinamosios Haskala, atstovų. Pats Immanuelis Kantas yra pripažinęs jo filosofinius gebėjimus ir pavadinęs geriausiai supratusiu jo transcendentalinės filosofijos idėją. Maimonas, gimęs Lietuvoje, Sukoviborge, netoli Gardino, jis turėjo nuieti ilgą kelią, kol pasiekė Berlyną ir įsiliejo į iškiliausių to meto žmonių tarpą. Tradiciniams žydams jis tebuvo atskalūnas, skelbęs tradicijai ir religijai prieštaringas idėjas, savo ruožtu jis nebuvo artimas ir nežydams, emancipuotiems ir tradiciniams krikščionims. Tad Maimono tapatybė nėra tokia aiški ir vienalytė – tarsi europietis, bet kartu ir Lietuvos žydas, tarsi šaknų atsisakęs europinis švietėjas, tačiau kartu labai žydiško galvojimo atstovas, visuotinai pripažintas, bet svetimas. „Gyvenimo istorija“ suteikia ryškiausių spalvų šios paradoksalios asmenybės paveikslui, parašyta kaip siekiančio pažinti Apšvietos žmogaus pergalės prieš nepalankias aplinkybes istorija, lydima saviironiškos asmenybinės rezignacijos nuotaikos. Maimonas rašo savo gyvenimo istorija pirmiausia kaip savo proto ir tapatybės emancipacijos istoriją, jos asmenybės išsivadavimo iš tamsos ir žengimo į šviesą. Pirmojoje dalyje pateikiama daug detalių apie XVIII a. Lietuvos žydų gyvenimą, įvairius religinius žydų judėjimus. Maimonas aprašo iš ano pasaulio buitį, vietinių kunigaikščių siautėjimus, paliktojo pasaulio tamsybes.Reikšminiai žodžiai: Žydai; Autobiografijos; Apšvietos filosofija; Žydų religija.

ENThe article deals with Solomon Maimon’s autobiography book History of Life (2004). Today Solomon Maimon is known as one of the German Jews of XVIII c., major representatives of Enlightenment, the so-called Haskala. I. Kant himself recognised his philosophical abilities and called him the one, who best understood the idea of his transcendental philosophy. Born in Lithuania, Sukoviborg, close to Hrodna, Maimon had to come a long way to reach Berlin and blend into the most outstanding people of that time. To traditional Jews he was just an apostate, preaching ideas that contradicted traditions and religion, but in turn he was not close also to non Jewish people, emancipated and traditional Christians. Maimon’s identity is not so evident and homogenous like the European, but at the same time the Lithuanian Jew, like the European enlightener who renounced his roots, but still the representative of really Jewish thinking, recognised universally, but yet a stranger. History of Life gives brightest colours to the image of this paradoxal identity, written as a history of an enlightener’s, seeking for knowledge, victory against unfavourable circumstances followed by the self-ironising mood of personality resignation. Firstly, Maimon writes his life history as the history of his mind and identity emancipation, liberation of his personality from the dark and stepping into the light. The first part gives many details on the XVIII c. life of Lithuanian Jews, religious Jewish movements. Maimon describes life, violence of local dukes and the darkness of the abandoned world from the other world.