LTStraipsnyje aptariama Kuršių nerijos kurortų istorija ir dabartinė padėtis. 19 amžiaus pradžioje Kuršių nerija buvo žinoma tik kaip europinės reikšmės pašto kelio atkarpa, jungusi Vakarų Europą su Peterburgu. Didelės įtakos Kuršių nerijos kurortų atsiradimui turėjo transporto infrastruktūros plėtra: naujų kelių tiesimas Rytų Prūsijoje, garlaivių linijų atsiradimas Kuršių mariose ir geležinkelių tinklo tankėjimas. Reguliarūs garlaivių reisai į Klaipėdą, sustojant Juodkrantėje ar prie kitų žvejų kaimų, prasidėjo 1858 metais. Juodkrantei tapti kurortu ypač padėjo „Stantien&Becker“ gintaro gavybos firmos veikla, kuri mažame žvejų kaime sukėlė didžiulius socialinius pokyčius: išaugo gyventojų skaičius, plėtėsi profesinės veiklos spektras. Aprašomas viešbučių ir poilsio kompleksų radimasis, jų reklama pritraukiant ir užsienio gyventojų dėmesį. Ryškiausias Kuršių nerijos etninis elementas – žvejų kuršininkų tradicija - nuo pat kurortų užuomazgos buvo įtraukta į naujos verslo šakos – poilsio ir turizmo plėtros vadybą, todėl reklaminiuose skelbimuose taip pat buvo daug istorinių ir etnografinių akcentų. 19-20 amžių sandūroje Kuršių nerijoje išryškėjo industrinės epochos užaštrinta gamtosauginė tema ir kaip gamtos pažinimo ir išsaugojimo idėjas 20 amžiaus pirmoje pusėje propagavo įvairios Kuršių nerijos jaunimo organizacijos. Aprašomos gamtos saugojimo iniciatyvos, Kuršių neriją įtraukus į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą ir dabartinė situacija Kuršių nerijoje.