Ar galime XXI amžiuje gyventi su XIX amžiaus ekonomikos modeliu?
LTŽurnalo rubrikoje „Pozicija“ išspausdintame komentare kritikuojami liberalieji ekonomikos ekspertai, pasisakantys už mokesčių naštos maksimalų sumažinimą Lietuvoje. Apgailestaujama, kad mūsų provincialusis elitas renkasi gyvenimo be mokesčių variantą, kuris sąlygotų viešųjų, per valstybės biudžetą finansuojamų paslaugų netektį. Teigiama, jog pasaulyje vos ne pagal visus ekonominius rodiklius – gyvenimo kokybę, inovacijų, informacinių technologijų diegimą, tarptautinį ekonomikos konkurencingumą – pirmauja tos šalys, kurios turi bene didžiausius mokesčius. Komentaro autorius pabrėžia, jog Lietuvoje nėra daug galimybių pareikšti alternatyvią poziciją dėl mokesčių politikos. Diskusijose ekonominiais klausimais dominuoja ne ekonomistų, o kitų profesijų atstovų nuomonė, paremta klaidingais įsitikinimais, kurie sutapatina rinką ir ekonomiką, valstybės dalyvavimą ekonomikoje laiko blogybe bei leidžia perskirstomąją politiką vykdyti tik tada, kai pasiekiamas tam tikras nacionalinio produkto lygis. Teigiama, kad šaliai renkantis tinkamo dydžio mokesčius ir gautas lėšas efektyviai panaudojant viešųjų gėrybių kūrimui, ji turi daugiau galimybių praturtėti, nei laukdama galimybių atgaivinti nuskurdusį viešąjį sektorių. Šiaurės šalių patirtis rodo, kad platesnis, nefundamentalistinis požiūris į ekonomiką ir mokesčius duoda gerų rezultatų.
ENThe commentary published under the Position column of the journal criticises the liberal experts of economics who favour maximal minimisation of the tax burden in Lithuania. Regret is voiced over our provincial elite choosing the option of life without taxes, which leads to a loss of public services that are funded through the state budget. It is said that on the global scale, countries with probably the highest taxes lead by nearly all economical indicators, like quality of life, innovation and integration of information technologies, international competitiveness of economics. The author of the commentary stresses that there are few possibilities to state an alternative position on tax policy in Lithuania. Discussions on economic issues are dominated by the opinions of representatives of professions other than economy experts, which opinions are supported by erroneous beliefs that identify the market with economics, consider the state’s involvement in economics an evil and allow executing policy of relocation only when a certain level of the national product is reached. It is said that the country choosing the right amounts of taxes and applying the receipts efficiently to create public tangibles, it has a better chance to prosper that waiting for a possibility to revive the impoverished public sector. The experience of Nordic countries shows that a wider, non-fundamentalist approach to economics and taxes yields good results.
