Vaistinė Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštijoje: nuo magiškos panacėjos gamintojos iki gurmaniškų marcipanų pardavėjos

LTStraipsnyje, remiantis 1607 metais sudarytu Kauno vaistininko Jono Lesingo inventoriumi ir 1739 metais išleistu medicinos daktaro Hofmano Frydricho Šulco gydomųjų medžiagų ir vaistų receptų rankraštiniu žinynu analizuojama LDK vaistinių veikla, supažindinama su vaistų gamybos ir vartojimo ypatybėmis, vaistinėse saugotomis medžiagomis, lyginamos medicininių žaliavų kainos ir asortimentas. XVI a. vaistinės buvo įsteigtos Vilniuje, Kaune, Brastoje, Pinske, Gardine, XVII a. – Mogiliave, Polocke, Slucke, Kėdainiuose, Biržuose, XVIII a. – Minske, Nesvyžiuje, Vitebske, Naugarduke, Babruiske, Kražiuose ir Mstislavlyje. Čia buvo gaminami ir parduodami vaistai, parfumerijos, kulinarijos prekės. Vaistų pobūdis, žaliavų įvairovė ir gaminimo technologijos nesiskyrė nuo kitų Vakarų Europos miestų vaistinių. Gamindami medikamentus farmacininkai rėmėsi universitetinį medicininį išsilavinimą turinčių medicinos daktarų rekomendacijomis. LDK medicinoje buvo naudojamas platus vaistinių medžiagų asortimentas. Vaistai buvo gaminami įvairiais būdais ir proporcijomis maišant gydomąsias medžiagas. XVI–XVIII a. visuomenė rinkosi iš daug komponentų pagamintus preparatus ir laikė juos efektyviais, tačiau XVIII a. pabaigoje susiformavusi mokslinė medicina ir farmacijos mokslas šią nuostatą paneigė. Išryškėjo pokyčiai gydomųjų medžiagų pažinimo ir veiksmingesnių vaistų gamybos srityje, buvo standartizuota vaistininkų ruošimo ir jų darbo organizavimo tvarka, pradedamos siaurinti vaistinių funkcijos.

ENThe article, based on the 1607 inventory of the Kaunas pharmacist Jonas Lesing and the manual manuscript of the medicines and medicines prescriptions published by Dr. Hofmann Frydrich Schulz in 1739, analyses the activities of the Grand Duchy of Lithuania pharmacies, introduces the properties of the production and consumption of medicinal products, preserves in pharmacies, compares the prices and range of medical raw materials. In 16th century pharmacies were established in Vilnius, Kaunas, Brasta, Pinsk, Grodno, in the 17th century - in Mogilev, Polotsk, Sluckas, Kėdainiai, Biržai, in the 18th century - in Minsk, Nesvyžius, Novgorod, Vitebsk, Novogrudok, Babruiskas, Kražiai and Mstislavl. Here were produced and sold medicines, perfumery, and gastronomy products. The nature of the medicines, the diversity of raw materials and making techniques did not differ from other Western European drugstores. Pharmacists were guided by the recommendations of medical doctors with a university degree in medicine when making medicines. The medical department of the Grand Duchy of Lithuania used a wide range of medicinal substances. The drugs were manufactured in various ways and proportions by mixing the therapeutic materials. In 16th-18th centuries the public chose products made from many components and considered them to be effective, but at the end of the 18th century, scientific medicine and pharmacy science have denied this attitude. There were changes in the field of cognition of therapeutic substances and the development of more efficient medicines, standardisation of the procedure for the preparation and organisation of pharmacists, and the commencement of the narrowing of pharmacists’ functions.