Skiedros ir naujagimiai, arba įsismaginę ekspertai
LTNe kartą gūžčiojome pečiais, išgirdę apie sprendimus, darančius lemtingą įtaką Lietuvos akademiniam gyvenimui. Bene svarbiausi kultūros žmonių priekaištai dėl ištisą dešimtmetį vykstančių mokslo administravimo bei finansavimo reformų — nepaisoma humanitarinių ir socialinių tyrimų ypatumų, tvirtai tikima biurokratinių veiksnių kuriamąja galia. Po įnirtingų protestų jau iš dalies atsisakoma fizikų bei chemikų primestų mokslinės veiklos vertinimo kriterijų, o pats vertinimas atiduotas į mokslų specifiką išmanančių žinovų rankas. Deja, ekspertų darbas pasirodė esąs ne mažiau kontroversiškas, požiūris į mokslininką kaip į potencialų veltėdį neišnyko. Nauja akademinė intriga užsimezgė šį spalį paaiškėjus, kad pasak valdžios paskirtų tikrintojų išvadų, vienas pagrindinių Lietuvos humanitarinių centrų — Vilniaus universiteto Istorijos fakultetas - simuliuoja mokslinį darbą. Ar gali būti, kad Lietuvos Statuto publikacijos, Zenono Ivinskio skaitymai, Kernavės archeologiniai tyrimai ir kiti žinomi humanitariniai projektai tėra „puošnus fasadas", slepiantis tinginystę bei aplaidumą? Tokia prielaida kertasi su sveiku protu ir VU istorikų reputacija akademinės bei platesnės visuomenės akyse. Todėl knieti išsiaiškinti - netinkami kriterijai ar neprotingas jų taikymas lėmė neigiamą įvertinimą [p. 599].
