[Językowy obraz Wielkiego Księstwa Litewskiego. Leszek Bednarczuk]

LTRecenzijoje aptariama lenkų baltisto, slavisto bei indoeuropeisto Lešeko Bednarčiuko (Leszek Bednarczuk) knyga „Językowy obraz Wielkiego Księstwa Litewskiego“. Knygą sudaro 15 skyrių, kuriose nagrinėjamos problemos suskirstytos į tris temines grupes: LDK kalbų kontaktai; LDK etninė onomastika ir kalbiniai regionalizmai, sukurti LDK žemėse. Recenzentas atkreipia dėmesį į pirmajame skyriuje randamą LDK etnolektų klasifikaciją: į aštuonių (lietuvių kalba, baltarusių kalba, lenkų kalba, Lietuvos totorių kalba, Trakų karaimų kalba, šiaurės rytų jidiš, Narevo pagoniškos tarmės, Rusijos sentikių šnekta) etnolektų sąrašą įtrauktas keistai pavadintas etnolektas „pogańskie gwary z Narewu“, be to – jame nėra žemaičių kalbos. Bednarčiuko knygoje daugiausia vietos skirta polonistikai, tiksliau sakant – lenkų kalbos vartojimui LDK atskirais jos raidos etapais ir atskirose teritorijose. Kiek mažiau etnolektiniu aspektu aprašytos baltarusių, kanceliarinė rytų slavų ir mažiausiai – lietuvių kalba. Lietuvių etnolekto ypatybėms atskleisti knygos autorius yra panaudojęs daug įvairių istorinių šaltinių, skelbtų ir neskelbtų kitų (tarp jų ir lietuvių) tyrinėtojų darbuose, be to, pateikęs nemažai istorinių bei lingvistinių faktų originalių interpretacijų Recenzijoje iškeliamas aikštėn vienas kitas prieštaringai vertinamas lietuvių kalbos ir /ar Lietuvos istorijos faktas, originaliai traktuojamas recenzuojamoje knygoje. Tarp jų – Lietuvos herbo pavadinimo vytis, tautovardžio gudas kilmės aiškinimas. Pažymimas ir veikalo metodinis trūkumas – tendencija nenurodyti vietovardžių lietuviškų lyčių.

ENThe review discusses the book “Językowy obraz Wielkiego Księstwa Litewskiego” [The Linguistic Picture of the Grand Duchy of Lithuania] by Baltic, Slavic and Indo-European linguist of Polish descent, Leszek Bednarczuk. The book consists of 15 chapters, in which the problems under discussion fall into three thematic groups: contacts of the languages of the Grand Duchy of Lithuania (GDL); GDL ethnic onomastics; linguistic regionalisms created in the GDL territories. The reviewer notes the classification of GDL ethnolects in the first chapter: the list of eight ethnolects (Lithuanian, Belarusian, Polish, Lithuanian Tartar, Trakai Karaite, North-Eastern Yiddish, Narew Pagan dialects, Russian Old Believers’ dialect) includes a strangely termed ethnolect “pogańskie gwary z Narewu”; moreover, it does not contain the Samogitian language. Bednarczuk’s book mainly focuses on Polish linguistics, i.e. usage of the Polish language in the GDL during individual stages of its development and in separate territories. The Belarusian, clerical Eastern Slavic and Lithuanian languages are described to a smaller extent. The author of the book revealed the peculiarities of the Lithuanian ethnolect based on many historical sources, published and not published in the works of other researchers (including Lithuanians); furthermore, he presented original interpretations of many historical and linguistic facts. The review points out some contradictorily evaluated facts of the Lithuanian language and/or Lithuanian history, which are originally treated in the book. These include the explanation of the origin of Vytis, the name of the Lithuanian coat of arms, and the ethnonym gudas [Belarusian]. The reviewer also notes the methodological drawback of the treatise, i.e. the tendency not to indicate the Lithuanian forms of toponyms.