Ūkio subjektų sąveika : "ištiestosios rankos" principas ir jo įgyvendinimas

Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Straipsnis / Article
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Ūkio subjektų sąveika: "ištiestosios rankos" principas ir jo įgyvendinimas
Alternative Title:
Interaction between economic subjects: the arm‘s length principle and its implementation
In the Journal:
Viešasis administravimas [Public Administration]. 2011, Nr. 3, p. 30-37
Summary / Abstract:

LTŪkio subjektai tarpusavyje sąveikauja daugybe formų. Sąveika pasireiškia ir per kainodarą, kuri nustatoma ir grindžiama įvairių principų įgyvendinimu, įskaitant ir „ištiestosios rankos“ principą, pagal kurį sandoriai tarp asocijuotų asmenų būtų sudaromi tikrąja rinkos kaina. Daugėjant sandorių tarp asocijuotų asmenų, vis labiau didėja mokestinių pajamų perskirstymas tarp šalių, t. y. iš šalių, kuriose mokesčių tarifai yra didesni, dalis mokesčių sumokama į tų šalių biudžetus, kurių mokesčiai yra mažesni. Todėl daugelyje valstybių, įskaitant ir Lietuvos, mokesčių įstatymuose yra nustatyta, kad asocijuotų įmonių pelnas gal būti koreguojamas tiek, kiek reikia tokiems iškraipymams koreguoti ir užtikrinti, kad sandorių tarp asocijuotų asmenų kainodara atitiktų „ištiestosios rankos principą“, t. y. užtikrinti, kad sandoriai tarp asocijuotų asmenų būtų sudaromi tikrąja rinkos kaina. Kai kuriose ekonomiškai išvystytose šalyse „ištiestosios rankos“ principas mokesčių įstatymuose buvo įteisintas jau prieš daugelį metų. Lietuvoje „ištiestosios rankos“ principas buvo įteisintas 2004 m. Siekiant nustatyti „ištiestosios rankos“ principą atitinkančią kainodarą tarp asocijuotų asmenų, Lietuvos mokesčių mokėtojai turi taikyti vienais šių sandorių kainodaros metodus: lyginamosios nepriklausomos kainos, perpardavimo kainos, „sąnaudos plius“, pelno padalijimo arba „transakcijos grynosios maržos“ metodus. Šių metodų pasirinkimą veikia tokie veiksniai, kaip sandorio pobūdis, informacijos prieinamumas, sandorių šalių atliekos funkcijos ir pan.Pasirinkus vieną iš galimų sandorių kainodaros metodų skaičiuojama „ištiestosios rankos“ principą atitinkanti kaina. Pažymėtina, kad taikant lyginamosios nepriklausomos kainos metodą, ši kaina nustatoma lyginant kontroliuojamųjų sandorių kainą su nekontroliuojamųjų sandorių kaina. Taikant visus kitus metodus, pirmiausia skaičiuojamas kuris nors pelningumo rodiklis. Pavyzdžiui, perpardavimo kainos metodas taikomas prekių (paslaugų) perpardavimo sandorių kainodarai nustatyti, o taikant sandorio grynosios maržos metodą gali būti skaičiuojami tokie rodikliai, kaip veiklos pelningumas, turto pelningumas, Berry rodiklis ir pan. Pasirinkus tinkamą metodą ir santykinį pelningumo rodiklį, analizuojama, kiek nepriklausomos lyginamos įmonės uždirba pelno, sudarydamos analogiškus sandorius su neasocijuotais asmenimis. Paprastai atrenkamos kelios ar kelios dešimtys tokių įmonių, todėl imama ne konkreti pelningumo rodiklio reikšmė, o jų intervalas. Paprastai „ištiestosios rankos“ intervalu pasirenkamas intervalas tarp 1-ojo ir 3-iojo kvartilių. [Iš leidinio]

ENEconomic subjects are interacted in different forms. One of such forms is transfer pricing which could be justified by various principles including the arm's length principle. From a financial perspective transfer pricing is probably the most important tax issue in the World. Over 60 percent of international trade is carried out within multinational enterprises. Thus, the number of inter-company transactions is rapidly increasing. As the tax rates in different countries vary significant, companies, especially multinational ones, in order to minimize their payable taxes often set the transfer prices that are not in line with the arm's length principle. Thus, the governments of many economically developed countries implemented the arm's length principle in the domestic tax legislation. In 2004 the arm's length principle (the Order of the Minister of Finance No. 1K - 123) was regularized in Lithuania. Under this Order all the transactions between associated parties have to be concluded at the market price, i.e. the transfer prices should be in line with the arm's length principle. In order to set the arm's length transfer prices, the Lithuanian tax payers have to apply the following transfer pricing methods: comparable uncontrolled price method, resale price or cost plus method, profit split or transactional net margin method.Applying all the aforementioned transfer pricing methods, except the comparable uncontrolled price method, the arm's length price is determined using the following profit level indicators: gross profit margin, operating profit margin, mark up on costs of goods sold, mark up on operating costs, return on assets, Berry ratio. In general, the profitability ratios of more than one independent comparable company are analyzed, thus, the arm's length range (but not a single figure) should be established. However, for points that lie on either extreme of the curve, there is a risk that these observations are influenced by some economic circumstances and, therefore, unrepresentative of an arm's length principle. Thus, the "inter-quartile range" is used to set the transfer pricing as the threshold for acceptable results, i.e., the range of results between the 25th and 75th percentile. [From the publication]

ISSN:
1648-4541; 2351-7069
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/43198
Updated:
2018-09-11 16:31:45
Metrics:
Views: 17
Export: