Lyderystės gelmių pėdsekiškos atodangos

LTRecenzijoje aptariama Gintauto Mažeikio knyga „Po pono ir tarno. Lyderystės ir meistrystės dialektika“, 2012 m. išleista Kauno leidykloje „Kitos knygos“. Recenzijos autorius nepretenduojama į gilias analizes ir kritikas. Dalijamasi mintimis, kodėl verta skaityti šią knygą. Ji vertinga apmąstymais apie atsakomybę ir gyvenimą. Knygos autorius priešpriešina lyderystę ir meistrystę, atskleisdamas lyderio meistro privalumus ir tuo pačiu aštriai peikdamas kitokias lyderystės formas. Lyderystę sumenkina, atskleisdamas jos pritaikymą tarnauti partijoms, korporacijoms, industrijoms. Šią knygą privalu skaityti studijuojantiems lyderystę, nepaisant to, kad autorius su pašaipa atsiliepia apie tokias studijas, parodydamas tam tikras pono ir tarno, lyderio ir pasekėjo dialektines sąveikas. Verta dėmesio ši knyga kaip tik dėl autoriaus meistriško santykio su dabartine lyderystę. Tai tarsi kelionė po lyderysčių gausybes, labirintus ir pinkles. Knygos struktūros, turinio ir lyderystės formų apžvalga apibendrinama klausimu: gal atėjo metas grąžinti meistrystę, kuri nepelnytai tapo pamiršta? Žvelgiant kritiškai, pastebima, kad knygoje nepakankamai išsamiai ištyrinėta lyderystė Rytų pasaulyje, moterų lyderystė. Nelengvas knygos stilius – autorius žongliruoja įvairiausiais terminais ir sąvokomis. Tačiau kartais kiek neraminanti ir niūroka knyga suteikia daug smagių atradimų ir įžvalgų apie nūdienos esmę. Ji skirta visiems, siekiantiems kitonišku – filosofiniu požiūriu – studijuoti lyderystės fenomeną.