Manifestations of educational leadership in different interest groups within Lithuanian schools

LTLyderystė švietime yra daugiasluoksnis reiškinys, kuris konceptualiai apima asmeninius, organizacinius ir vadybinius bruožus. Straipsnio tikslas yra atskleisti lyderystės pasireiškimus skirtingose interesų grupėse Lietuvos švietime (mokinių lyderystė, mokytojų lyderystė, mokyklos vadovų lyderystė ir vidutinio lygio vadovų lyderystė). Remiantis tyrimo rezultatais galima teigti, kad labiausiai teigiamos asmeninės lyderystės orientacijos ir požiūriai buvo nustatyti tarp mokinių ir jų tėvų. Vertinant nuolatinio mokymosi veiksnius, mokyklų vadovai, jų pavaduotojai ir savivaldybių švietimo specialistai sutiko su asmeninio mokymosi požiūriu, o kitas pedagoginis ir nepedagoginis personalas prioritetą teikė organizacinio lygio veiksniams. Mokytojai turi mažesnę patirtį komandiniame darbe. Vertinant individualius komandinio darbo veiksnius buvo nustatyta, kad mokytojai prasčiausiai jaučiasi ir bijo pasirodyti nekompetentingi diskusijų metu, o direktorių pavaduotojai tokiose situacijose jaučiasi komfortabiliausiai. Savivaldybių švietimo specialistai jaučiasi mažiausiai saugūs išreikšdami savo nuomonę. Didžiausi mokytojų ir mokyklų vadovų nuomonių skirtumai buvo nustatyti vertinant vadovų gebėjimą rasti bendrą kalbą su atskirais mokyklos personalo nariais. Vienodžiausia mokytojų, mokyklų vadovų ir vadovų pavaduotojų nuomonė buvo nustatyta vertinant teiginius, kad mokyklos vadovas informuoja mokytojus apie galimybes dalyvauti kvalifikacijos kėlimo kursuose ir užtikrinti, kad visi mokytojai nuolat tobulintų savo žinias ir gebėjimus.

ENThe study was based on the systemic concept of leadership, which emphasizes successful learning organizations and communities, distribution and assignment of leadership, vertically and horizontality (relationships with the community). The phenomenon of leadership in education is analyzed in the study by viewing leadership as a process rather than as a position that a person may occupy in an organization. The leadership process is interpreted as the ability to influence people and as a personal capacity that motivates and coordinates organization members to pursue the goals of the organization. The research problem includes two questions: "How is the phenomenon of leadership in education understood by schools stakeholders? What approach differences can be seen from stakeholders’ perspectives?". The research objective is educational leadership. The research aim is to reveal the manifestations of leadership in different interest groups within Lithuanian education (pupil leadership, teacher leadership, school principal leadership, and medium-level manager leadership).