Besislepiantis autorius Jurgio Savickio apsakyme "Prabangos"

LTStraipsnis priklauso ciklui „Autoriaus figūros“, skirtam fikciniams pasakojimams, kurių pagrindinis veikėjas yra fikcinis autorius-rašytojas. Nagrinėjant J. Savickio apsakymą „Prabangos“, didžiausias dėmesys kreipiamas į tai, kaip šio pasakojimo turinys susijęs su pasakojimo būdu, jo forma. „Prabangas“ sudaro dvi dalys, du pasakojimai. Pirmasis pasakojimas save pateikia kaip rašytojo autobiografiją. Antrosios dalies pasakojimo veikėjai pirmąjį pasakojimą laiko išpažintimi, pasiekusia juos anoniminio laiško pavidalu. Analizuojant šį dvilypį pasakojimą, nagrinėjami dvejopi literatūriniai intersubjektiniai santykiai: pasakotojo-veikėjo santykis su kitais veikėjais ir jo santykis su pasakojimo adresatu (skaitytoju-veikėju). Fikcinės autobiografijos žanras leidžia išryškėti pagrindinio veikėjo santykiui su savimi ir su kitais subjektais. Rašytojo egzistencija iškyla kaip savireprezentacijos peripetijose į būtį-sau ir būtį-kitiems suskilusi, susidvejinusi modernaus subjekto būtis. Fikcinės išpažinties žanras leidžia atsiskleisti pasakotojo santykiams su pasakojimo adresatais. „Prabangų“ „išpažintis“ lyginama su kita literatūrine išpažintimi – J. Biliūno apsakymu „Vagis“. Siekiama parodyti, kad nuo klasikinio kaltės išpažinimo diskurso, grįsto sandermės ir pasitikėjimo santykiu su išpažinties adresatu, šis pasakojimas demonstruoja nepasitikėjimą adresatu, todėl yra artimas moderniajai savimonei būdingam gėdos diskursui. Tai kaltės (nuopuolio) išpažinimo parodija, virstanti rašytojo kaltinimu skaitytojų-vartotojų visuomenei. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Apsakymai; Autoriai; Autobiografiniai apsakymai; Parodija.

ENThis article belongs to the cycle Autoriaus figūros [‘Author Figures’], which is dedicated to fictional stories that have as their main protagonist a fictional author-writer. This article’s analysis of J. Savickis’ story Prabangos [‘Luxuries’] focuses mainly on how this story’s content is linked to the manner of its telling, its form. Prabangos [‘Luxuries’] consists of two tales. The first tale is presented as the writer’s autobiography. The analysis of this two-part story involves studying double literary inter-subject relations: those of the narrator-protagonist with other protagonists, and those of the narrator-protagonist with the addressees of the first tale (readers-protagonists). The fictional autobiography genre allows the main protagonist’s relationship with himself and with the other protagonists to be developed. The existence of the writer comes to the fore as a modern subject’s existence, fragmented and split on the peripathy of self-representation between būtis sau [‘living for one’s self’] and būtis kitiems [‘living for others’]. The fictional confession genre allows the narrator’s relationship with the addressees of the tale to be developed. The ‘confession’ in Prabangos [‘Luxuries’] is compared to another literary confession: the one in J. Biliūnas’ story Vagis [‘The Thief’]. The article seeks to demonstrate that unlike the classic discourse of confession of guilt, which is based on a relationship of trust with the addressee, this narrative demonstrates distrust of the addressee, therefore it is akin to the discourse of shame that is characteristic of modern consciousness.