Kultūrinės tapatybės konstravimas programiniuose lietuvių periodinės spaudos tekstuose

LTKultūrinės tapatybės kūrimas periodikoje grindžia psichologinį visuomenės saviidentifikacijos poreikį. Darbo tikslas – išanalizuoti kultūrinės tapatybės slinktį ir jos aspektų – inteligentų socialinio vaidmens, spaudos vaidmens – raidą periodikoje paskelbtuose programiniuose tekstuose istorinių slenksčių ir kultūrinių transformacijų metu. Darbe nagrinėjamas kultūrinėje spaudoje paskelbtų programinių tekstų/manifestų ir periodikos turinys, modernios Lietuvos kultūrinės tapatybės apibrėžtis formavę intelektualinės idėjos, inteligentų saviraiškos rezultatai ir sąmoningumo slinktis. Analizuojant mokslinę literatūrą, skirtą kultūrinės tapatybės periodikoje konceptualizavimui, pastebimas naratyvo dvilypumo tyrimų trūkumas: kaip XIX a. Lietuvoje įgyvendinta Rusijos cenzūros politika, turėjusi pritaikyti visuomenę prie tautos kolonizatorės oficialaus nacionalizmo naratyvo, pažadino lietuvių tautos konceptualizavimo poreikį. Šiame darbe išskiriami istoriniai slenksčiai, siejami su lietuvių tautinių atgimimo (emancipacijos) judėjimų biografijos pradžia XIX a. ir išsivadavimo iš kolonizavimo pabaiga XX a. Darbe pateikiamas analitinis modelis, kurį verta taikyti tiriant transformacijų bruožus, sąveikos procesus ir sąmoningumo paradigmas: nagrinėjamas ankstesniojo režimo paveldas ir žmonių nuostatos institucinės kaitos metu. Taikant šį modelį, kultūrinės tapatybės aspektai – socialinis inteligentų vaidmuo ir spaudos vaidmuo traktuojami kaip kintamieji, kurie neturi duotosios, išankstinės prasmės, todėl lietuvių kultūrinė tapatybė suprantama kaip procesas.

ENThe aim of thesis is to make an analysis of the process of the cultural identification and development of its aspects – a social role of intelligentsia and the role of the press – in the programmatic texts/manifestos in the context of the historical treshold and in the period of the cultural transformation. Personal reasons, like a frustration or denial of identity, are always interwoven with social/structural reasons, of which the main ones are the social, economic, political and cultural transformations usually caused by modernization. The analysis of scientific literature, intended for conceptualising cultural identity in periodicals, revealed the lack of explorations of narrative ambivalence: how the Russian censorial policy, implemented in the 19th century Lithuania, which had to adapt the society to nation-colonizer's official national narrative and promoted values, awakened the national liberation movement that conceptualised national idea. In post-structuralist discourse, the disclosure of cultural differences creates a binary split, a duality (duplication): between past and present, tradition and modernity. This work identifies the historical thresholds, related to the start of Lithuanian national revival (emancipation) movements’ biography in the 19th century and the end of liberation from colonisation in the 20th century, as well as trajectories of national consciousness are drawn in various cultural forms.The dissertation presents the analytical model, which is worth implementing in examining the features of transformations, processes of interaction and paradigms of consciousness, that are unfolded in Lithuanian cultural press. Thus, not only the beginning of national revival-liberation movements' biography in the 19th century and its end in the 20th century are explored, but also the interim heritage of the previous regime (e.g. the interwar). According to the analytical model applied in the work, revealing the features of transformations and the aspects of cultural identity – the intelligentsia’s social role and the role of the press - treating them as the variables that do not have the advanced, the given meaning, Lithuanian cultural identity is understood as a process.