Mirtinai nusipramogavusi televizija, virtualūs politikai ir į užribį išstumta politika
LTStraipsnyje aptariami televizijos ir žiniasklaidos pokyčiai. Teigiama, kad brandaus postkomunizmo sąlygomis televizija išsižadėjo pareigos informuoti visuomenę, analizuoti socialinius procesus. Televizija virto pelninga šou industrija. Vis dažniau peržengiama riba tarp pramogų verslo, ideologijos ir politikos. Nepaisant sparčios interneto plėtros, televizija tebėra galingiausias manipuliavimo visuomene ir viešąja opinija instrumentas. Šiandieninės televizijos debatų laidos dažniausiai yra beprasmis ir tuščias oro drebinimas. Teatralizuoti tokių diskusijų spektakliai kaitina arba slopina visuomenės emocijas, ir tai padeda manipuliuoti jos sąmone, formuoti nuomonę. Postkomunizmo epochos politikai, virtę pramoginiais televiziniais personažais, realią politinę veiklą vis dažniau tapatina su televizijos prodiuserių jiems sukurtais vaidmenimis. Straipsnyje pabrėžiamas esminis skirtumas tarp paprasčiausio noro būti žinomam, o būtent to siekia daugelis Lietuvos politikų, įsitraukusių į pramogų verslą, ir realios veiklos, kurios tikslas – visuomenės gerovė. Televizijos užvaldyta visuomenė turėtų stengtis atskirti įvaizdį nuo veiklos. Taip pat turėtų stengtis adekvačiau suvokti masinio poveikio instrumentų ir manipuliacijos prigimtį. Šių svarstymų išvada – keiksnoti televizijos programų turinį ir vis tiek spoksoti į ekraną reikštų tapti bevale virtualybės auka. Derėtų pasirūpinti, kad tiek vidurinių, tiek aukštųjų mokyklų programose atsirastų vietos komunikacijos technologijų ir medijų kritinėms studijoms.
ENThe article discusses television and media developments. It has been argued that under the conditions of mature post-communism, television has declined to inform society and analyse social processes. Television has become a profitable show industry. The boundary between the entertainment business, ideology and politics is increasingly transcending. Despite the rapid development of the Internet, television remains the most powerful tool for public and public opinion manipulation. Today’s television debates broadcasts are often meaningless and empty air shakes. Theatricalised performances of such discussions heal or suppress the emotions of society, and this helps to manipulate its consciousness, to form an opinion. Politicians of the Post-Communist era, turned into entertaining television characters, are increasingly identifying real political activity with the roles that television producers have created for them. The article emphasises the fundamental difference between the mere desire to be known, and this is what many Lithuanian politicians who are involved in the entertainment industry and real activities, whose purpose is the welfare of society, seeks out. Television-torn society should strive to distinguish an image from activity. It should also try to better understand the nature of the instruments of mass influences and manipulation. The conclusion of these considerations is to curtail the content of television programs and to still stare at the screen would appear to be the victim of virtual reality. Provision should be made for the emergence of local communication technologies and media critical studies in both secondary and higher education programs.
