LTStraipsnyje rašoma apie stebuklinės lietuvių liaudies pasakos „Sigutė“ interpretacijas literatūroje ir mene. Tyrimų objektu tapo šios pasakos traktuotė poetės Salomėjos Nėries ir kompozitoriaus Broniaus Kutavičiaus kompozicijose. Čia naudojamas lyginamasis komparatyvistinis ir analitinis metodai. Lyginant siekiama tų pačių tikslų: atskleisti, kuo panaši ir kuo skirtinga tos pačios pasakos interpretacija muzikos kūrinyje ir poezijoje. Salomėjos Nėries kūrinys „Našlaitė“, kurį savo kompozicijai pasirinko kompozitorius B. Kutavičius, yra puikiausias lietuvių liaudies tradicijų tęstinumo pavyzdys. Apipynusi pasaką apie našlaitę Sigutę savo eilėmis, poetė puikiai prisiderino prie lietuvių liaudies kūrybai būdingo stiliaus ir šiam tautos išminties kūriniui suteikė dar vieną gyvenimą. Kompozitorius B. Kutavičius savitai praplėtė liaudies kūrybos suvokimo lauką – egzistenciniai būties klausimai materializavosi per muzikinę raišką. Lietuvių liaudies pasaka buvo įprasminta muzikoje per jos interpretaciją S. Nėries eilėmis. Šiuolaikiniame muzikos kūrinyje siužetas minimalizuotas, vengta iliustratyvumo. S. Nėries ir B. Kutavičiaus kūrinių sąveika – puikiausias intertekstualumo lietuvių literatūroje ir muzikoje pavyzdys. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Pasakos; Pjesės; Stebuklinės pasakos; Naratyvai; Interpretacija; Kompozicija; Epizodai; Improvizacija; Intertekstualumas.
ENThe article deals with interpretations in literature and art of the miraculous Lithuanian folk tale “Sigutė”. It focuses on the treatment of this story in the works of poet Salomėja Nėris and composer Bronius Kutavičius. The comparative and analytical approaches are used. The comparative method seeks to show the similarities and differences in the interpretation of the same story in music and in poetry. Salomėja Nėris’ poetic creation "Našlaitė" [“Orphan”], which composer B. Kutavičius chose for his composition, is a wonderful example of the continuity of Lithuanian folk traditions. By weaving a web of poetry around the orphan Sigutė, the poet adapted perfectly to the typical style of Lithuanian popular creativity and gave yet another life to this creation of folk wisdom. Composer B. Kutavičius extended the conception of popular creativity in his own way: existential questions of existence materialised through musical expression. The Lithuanian folk tale was made meaningful in music by using the poetic interpretation of S. Nėris. In contemporary musical compositions the subject is minimised, illustrativeness is avoided. The interplay of S. Nėris’ and B. Kutavičius’ creations is a fine example of intertextuality in Lithuanian literature and music. [From the publication]