LTStraipsnyje pasirėmus gausia publikuotų šaltinių baze, naujai įtraukiant ir archyvinius dokumentus iš Austrijos valstybinio archyvo Vienoje, Rusijos imperijos užsienio reikalų archyvo Maskvoje ir Slaptojo valstybės archyvo Berlyne (Daleme), nagrinėjami 1763–1764 m. sklidę gandai apie būsimą Lenkijos padalijimą tarp Prūsijos ir Rusijos. Gandų šaltinis buvo Austrijoje, kuri su nepasitikėjimu žiūrėjo į Prūsiją kaip savo konkurentę dėl įtakos ir darė jai, o taip pat ir Rusijai, perspėjimus dėl Lenkijos padalijimo, siekdama tam sutrukdyti. Rusijos diplomatija tokius planus neigė, nors iš tikrųjų aneksionistinių ketinimų turėjo. Straipsnyje, išnagrinėjus Lenkijos padalijimo gandų likimus, daroma išvada, kad jei Rusija ir Prūsija būtų tuo metu nusprendusios aneksuoti Lenkijos teritoriją, veikiausiai iš kitų didžiųjų valstybių (Austrijos, Prancūzijos, Anglijos) jos nebūtų susilaukusios jokio rimtesnio pasipriešinimo veiksmais. Berlynas nuosekliai siekė pasidinti Prūsijos teritoriją Žečpospolitos sąskaita, tačiau Peterburge, panašiai kaip anksčiau ir Petras I, Jekaterina II savo valdymo pradžioje nenorėjo dalintis Lenkijos su kitomis valstybėmis, imperialistinius planus puoselėdama savarankiškai. O Prūsija pati viena aneksuoti dalį Lenkijos žemių buvo per silpna. Tokia Rusijos pozicija padėjo laikinai užtikrinti šlėktiškos valstybės integralumą, bet negarantavo pastovaus saugumo. Stanislovo Augusto karaliavimo išvakarėse Lenkijos valstybės teritorinis integralumas rėmėsi silpnais pagrindais.
ENThe following article, based on numerous published sources, newly incorporating archival documents from the Austrian State Archives in Vienna, the Russian Empire’s Foreign Archives in Moscow and the State Archives in Berlin (Daleme), rumours about Poland’s future division between Prussia and Russia in 1763-1764 are being studied. The source of gossip was in Austria, which, with distrust, looked at Prussia as its rival for influence and made influence for it, and also made alerts to Russia due to the partition of Poland to prevent it. Russian diplomacy denied such plans, although in fact it had annexionistic intention. The article, after examining the fate of the rumours of the division of Poland, concludes that if Russia and Prussia had decided at that time to annex Poland, it would probably not have been more seriously opposed by other large states (Austria, France, England).Berlin consistently sought to expand the Prussia territory at the expense of Zhecpospolita, but in St. Petersburg, like before, Peter I and Catherine II at the beginning of his administration did not want to share Poland with other states, self-empowering imperial plans. While Prussia was too weak to annex part of Poland land alone. Such a position of Russia helped to temporarily ensure the integrity of the Polish State, but did not guarantee lasting security. On the eve of the reign of Stanislaw August, the territorial integrity of the Polish state was based on weak bases.