Kūrybingos Lietuvos vizija, arba kaip kultūra laimės ieškojo
LTStraipsnis nagrinėja Valstybės pažangos strategijos „Lietuva 2030“ dokumentą, kritiškai įvertinant ne tik dokumento struktūrą, bet ir jame išsakomas idėjas, vertybes, vizijas. Straipsnyje kritiškai susiejamos strategijos vertybės su socialiniais skauduliais – emigracija, visuomenės kūrybingumu. Nagrinėjama kultūros, jos kūrimo ir puoselėjimo pėdsakai strateginiame dokumente. Teigiama, kad Lietuvos ekonominei ir socialinei gerovei kurti, kultūrai puoselėti planuojama pasitelkti ir pasaulio lietuvius, tačiau tikėtis, kad lietuvių kultūra, menas, literatūra kituose kraštuose gyvenantiems asmenims bus svarbesni negu tiems, kurie liko Lietuvoje, yra visiškai naivu. Kultūra, jos kūrimas ir puoselėjimas šiame dokumente yra tik nežymus ir nereikšmingas foninis (butaforinis) elementas, savaime kaip patvorių žolė vešinti visuomenės raiškos dalis: neatsitiktinai populiariausias strategijos frazeologizmas – „aukšta darbo kultūra“, ir tai verčia susimąstyti apie pasirenkamus prioritetus. Pagal strategijos viziją kultūra, kaip savaiminė duotybė (galima sakyti, malonus, bet nebūtinas priedas), turėtų saugoti ir puoselėti pati save. Taip pat kritiškai vertinama Ūkio ministerijos parengta Nacionalinė reformų darbotvarkė 2014−2020 m. Šie dokumentai vertinami, kaip proginis tuščiažodžiavimas. Dokumentų nuostatos vertinamos ir per laimės indekso prizmę atsižvelgiant į žemas Lietuvos pozicijas šiame indekso reitinge. Straipsnis baigiamas raginimu pasirašyti tarptautinę peticiją dėl ES biudžeto, skiriamo kultūros plėtrai, didinimo.
ENThe article discusses the national strategy document “Lithuania 2030” by critically evaluating not only the structure of the document but also paying attention to the ideas, values and visions provided. The article critically links strategic values with social pain, such as emigration, creativity of society. This strategic document discusses traces of culture, its creation and fostering. It is stated that it is planned to invoke world Lithuanians who would help fostering economic, social and cultural prosperity, however, it is absolutely naive to think that Lithuanian culture, art and literature will be more important for Lithuanians living in other parts of the world than to those who were left in Lithuania. Culture, its creation and fostering is only minor and insignificant background (sham) element, opinion of this part of society is like grass near the fence growing by itself: not accidentally the most popular idiom of the strategy is “high work culture” and this forces us to think about the priorities that are being chosen. According to the vision of the strategy, culture is like something given for granted, that should protect and foster itself. National Reform Agenda 2014-2020 prepared by the Ministry of Economy is also critically assessed. These documents are assessed as occasional platitude. Provisions of the documents are evaluated through the prism of index of happiness, by paying attention to low positions of Lithuanian in ratings of this index. The article finishes by the call to sign an international petition due to EU budget increase for development of culture.
