Mindaugo krikštas ir jo reikšmė Lietuvos christianizacijos požiūriu

LTPirmasis Lietuvos valstybės valdovas Mindaugas susidūrė su įvairiomis grėsmėmis – giminaičių siekiu pasisavinti valdžią, Livonijos ordino pavojumi. Vienas iš galimų būdų šioms grėsmėms pašalinti buvo katalikiškas pagonio Mindaugo ir Lietuvos valstybės krikštas. Būtent tai jis 1251 m. ir pasirinko, o 1253 m. tapo Lietuvos karaliumi. Tačiau Mindaugo veiklą atspindinčių šaltinių informacija prieštaringa. Dėl to kyla įvairių probleminių klausimų, iš kurių vienas pagrindinių – ar apsikrikštijęs Mindaugas liko krikščionimi iki mirties, ar prieš mirdamas grįžo prie pagoniškų šaknų. Problema nagrinėjama vertinant tyrimui aktualių šaltinių informaciją platesniame Europos šalių christianizacijos istorijos kontekste. Prieš krikšto priėmimą vykusio pasiruošimo metu Mindaugas buvo supažindintas su krikščionių tikėjimo dogmomis, pasaulėžiūra, gyvenimo būdu. Tad jo kaip pagonio sąmonėje turėjo įvykti persilaužimas, įgalinantis priimti krikščionybę. Viena iš Mindaugo krikšto prielaidų galėjo būti krikščionybės įtaka pagoniškam lietuvių tikėjimui. Naratyviniuose šaltiniuose šis įvykis vadinamas apgaule, teigiama, kad Mindaugas ir toliau išpažino pagonybę. Tokį požiūrį perėmė ir kai kurie istorikai. Vis dėlto detalesnė šaltinių analizė ir kitų Europos šalių analogijos leidžia tai paneigti – Mindaugas stengėsi savo dvare palaikyti krikščionybę. Jis turėjo būti suinteresuotas krikščionybės plitimu Lietuvoje, nes per tai skleidėsi jo galia ir valdžios legitimacija tiek valstybės viduje, tiek ir už jos ribų. Todėl Mindaugas veikiausiai iki pat mirties išliko krikščionimi.Reikšminiai žodžiai: Albertas von Bukshovdenas; Apostazė; Baltijos regionas; Bertoldas; Christianizacija; Kalavijuočių Ordinas; Karūnavimas; Krikštas; Mindaugas; Taikios krikščionių misijos; 13 amžius; 13th century; Albert von Buxhovden; Apostasy; Baltic region; Bertold; Christanization; Coronation; Lithuania; Mindaugas; Peaceful Christian mission: Order of the Brothers of the Sword.

ENThe first ruler of Lithuania, Mindaugas, faced various threats: the desire of relatives to seize power, the danger of the Livonian Order. One of the possible ways to eliminate these threats was the Catholic baptism of the pagan Mindaugas and Lithuania. This is exactly what he chose in 1251, and he became the King of Lithuania in 1253. However, the information from sources reflecting the activities of Mindaugas is controversial. This raises various problematic issues. One of the main issues is whether baptized Mindaugas remained a Christian until he died, or before dying he returned to the pagan roots. The problem is addressed in assessing the information of sources relevant to the study in the wider context of the history of Christianity in Europe. During the preparation before the baptism Mindaugas was introduced to the dogmas of Christian faith, worldview, and lifestyle. Therefore, as a pagan he had to undergo a breakthrough in his consciousness that would allow him to adopt Christianity. One of Mindaugas' baptism assumptions could have been the influence of Christianity on pagan Lithuanian faith. In the narrative sources this event is called a trick. It is said that Mindaugas continued to profess paganism. This approach has been taken over by some historians. Nonetheless, a more detailed analysis of the sources and analogies from other European countries allow denying it - Mindaugas tried to maintain Christianity in his mansion. He had to be interested in the spread of Christianity in Lithuania, because his power and the legitimacy of authority also spread together with it both in the state and beyond. That is why Mindaugas probably stayed Christian until his death.