Pierwsze powstania kozackie przeciw Rzeczypospolitej - próba oceny aspektów militarnych

LTXVI a. pabaigoje kazokai jau buvo tapę realia karine jėga. Todėl Abiejų Tautų Respublikos (ATR) valdovas buvo suinteresuotas kazokų paklusnumu. Tačiau lenkų bajorijos ir valstiečių masinis kėlimasis į pietines ATR žemes kėlė problemas dėl žemės nuosavybės. Be to, dalies šių žemių gyventojų nepasitenkinimą kėlė puoselėjami katalikų ir stačiatikių bažnytinės unijos planai. Šie aspektai formavo kazokų identitetą ir priešpriešą ATR centrinei valdžiai. Straipsnyje tiriami pirmieji du kazokų sukilimai prieš ATR valdžią. Vertinami kazokų kariniai sugebėjimai, taktika sukilimų metu. 1591–1593 m. vykusiame pirmajame sukilime, kuriam vadovavo Krzysztofas Kosińskis, dalyvavo palyginus nedaug (apie 5000) kazokų. 1592 m. vasario 2 d. mūšyje prie Piątkų kazokai patyrė didelių nuostolių. 1593 m. jie atnaujino karinius veiksmus, bet galiausiai pralaimėjo lenkų didikų pajėgoms. Šiame sukilime kazokai daugiausia rėmėsi pėstininkais, naudojo artileriją, gurguoles, luotus. 1594 m. prasidėjo Semiono Nalewajkos, Hryhorio Łobodos ir Matwiejaus Sawułos vadovaujamas antrasis kazokų sukilimas. Jis buvo žymiai platesnio masto nei Kosińskio vadovaujamas sukilimas. Šįkart kazokai netgi mėgino užimti Kijevą. Visgi sukilimas 1596 m. buvo numalšintas. Antrojo sukilimo metu kazokai pasižymėjo kaip lengvai manevruojanti kariuomenė. Jie mūšio lauke puikiai derino pėstininkus, gurguoles, luotus ir netgi kavalerijos padalinius. Tai byloja apie išvystytą kazokų karo meną. Jie sugebėjo ne tik vykdyti grobiamuosius žygius, bet ir kovoti su reguliariosios armijos daliniais ir vykdyti apsiaustis.

ENAt the end of the 16th century the Cossacks had become a real military force. Therefore, the ruler of the Polish-Lithuanian Commonwealth was interested in the obedience of the Cossacks. However, the massive moving of Polish nobility and peasants to the Southern lands of the Polish-Lithuanian Commonwealth caused problems related to the ownership of land. Additionally, the dissatisfaction of some of inhabitants of these lands was caused by the plans of the Catholic and Orthodox church union. These aspects formed the identity of the Cossacks and the resistance to the central government of the Polish-Lithuanian Commonwealth. The article looks into the first two uprisings of the Cossacks against the government of the Polish-Lithuanian Commonwealth. It assesses the military skills and tactics of the Cossacks during the uprisings. In the first uprising (1591-1593) led by Krzysztof Kosiński the relatively small number of the Cossacks (about 5000) participated. On February 2, 1592, the Cossacks suffered heavy losses in the battle near Piątka. In 1593 they renewed their military action, but eventually they were defeated by the Polish nobility forces. During this uprising the Cossacks relied mostly on infantry, used artillery, trains, and dugouts. In 1594 the second uprising of the Cossacks began led by Semena Nalewajki, Hryhory Loboda and Matwieja Sawuły. It was much broader than the uprising led by Kosiński. This time the Cossacks even tried to occupy Kiev. However, the uprising was suppressed in 1596. During the second uprising the Cossacks appeared as an easily manoeuvrable army. They perfectly combined infantry, trains, dugouts and even cavalry units in the battle field. It shows that the Cossacks had a well developed art of war. They were able not only to carry out the invasions, but also to fight with the forces of the regular army and to carry out sieges.