Alimentarinė moralė lietuvių literatūroje

LTTyrimu siekiama atskleisti skonio figūrų literatūroje semantines galimybes, remiantis prielaida, kad skonio pokyčiai išreiškia svarbiausius santykio su pasauliu variantus. Tikima, jog lietuvių prozos apžvalga skonio aspektu gali išryškinti jos kultūrines paradigmas ir padeda geriau suprasti mentaliteto kaitos istoriją, užčiuopti moralės ir poetikos sąryšį. Straipsnyje pagrindinis dėmesys skiriamas lietuvių rašytojų, atstovaujančių skirtingas vertybių sistemas, tekstams. Tuo tikslu nagrinėjami Motiejaus Valančiaus, Prano Mašioto, Šatrijos Raganos, Antano Škėmos, Icchoko Mero, Juozo Baltušio ir Danutės Kalinauskaitės tekstai, apimant kaltės ir skonio, skonio ir socialinio statuso ryšius, skonio atsisakymo motyvus ir skonio kaip gyvenimo autentikos metaforą. Pasinaudojant Jean-Marie Flosho idėjomis apie verčių santykius, konstruojamas toks semiotinis kvadratas: didžiąją opoziciją sudaro transcendentinės ir socialinės vertės, mažąją opoziciją – estetinės ir etinės vertybės. Daroma išvada, kad lietuvių literatūroje prioritetas teikiamas maisto gausai, moralei ir tradicijoms, o ne kulinarijos menui ir žaidimui. [versta iš angliškos santraukos]Reikšminiai žodžiai: Alimentarinė tematika; Literatūra; Maistas; Moralė; Poetika; Proza; Semantika; Skonio figūros; Skonis; Vertė; Alimentary topic; Food; Lithuanian literature; Morality; Poetic; Prose; Semantic; Taste; Taste figures; Value.

ENIn this study, an attempt is made to expose semantic possibilities of taste figures in literature on the basis of presumption that changes of the alimentary subject denote the main variants of the relation to the world. It might be thought that a review of Lithuanian fiction nominating the aspect of taste could highlight its cultural paradigms, and help to better understand the history of mentality shifts, and discover the interaction of morality and poetics. In the article, attention is focused on the texts of Lithuanian writers representing different systems of values, and for this purpose, texts written by Motiejus Valančius, Pranas Mašiotas, Šatrijos Ragana, Antanas Škėma, Icchokas Meras, Juozas Baltušis, and Danutė Kalinauskaitė are analyzed, including relation between guilt and taste, taste and social status, motives of rejecting the ability to taste, and taste as a metaphor of life's authenticity. Relying on the model of values by Jean-Marie Flosh, such a semiotic square is modelled: the main opposition appears between the transcendental and social values, and the minor one between the aesthetical and ethical values. The conclusion is made that in Lithuanian literature the priority is given to the abundance of food, morality and traditions, and not to cuisine and playfulness. [From the publication]