Skonio reikalas

Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Straipsnis / Article
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Skonio reikalas
In the Journal:
Baltos lankos. 2012, Nr. 35, p. 7-32
Keywords:
LT
E.Gombrich; Filosofija; Filosofijos istorija; Grožis; Leksikologija; Menas; Metaforinė kalba; Skonio sąvoka; Skonis; Stilius.
EN
Art; Beauty; E. Gombrich; Flavour; History of philosophy; Lexiclogy; Metaphorical language; Notion of taste; Philosophy; Style; Taste.
Summary / Abstract:

LTStraipsnyje nagrinėjamas skonio diskursas, pagrindinį dėmesį atkreipiant į tris aspektus: leksikologiją, skonio sampratos kaitą filosofijos istorijoje, skonio ir stiliaus santykį. Pažymima, kad visose kalbose iškyla dvi žodžio reikšmės sampratos: skonis yra susijęs arba su gastronominiu, maisto vertinimu, arba su estetiniu, grožio vertinimu. Teigiama, kad estetiniam skoniui svarbūs du aspektai: objekto skonis, dalyko, apie kurio skonį sprendžiama, savybė ir subjekto skonis, patiriančiojo gebėjimas spręsti apie objekto skonį. Nagrindėdamas skonio sampratą filosofijoje, autorius atskleidžia, jo manymu, svarbiausias filosofijos istorijoje Platono, Aristotelio, Tomas Akvinietio, I.Kanto ir F. Nietzsche‘s koncepcijas šia tema kaip bandymus priartėti prie skonio kaip transcendentinio reiškinio. Trečiąja skonio sprendimo objektų sritimi autorius laiko meno istoriją, kurioje aptinkama skonio sąsaja su stiliumi, jų koreliatyvumas ir nauji skonio matmenys. Pažymima, kad mene subjekto skonis reiškiasi kaip savitas lūkestis arba stilistinė nuovoka, besiremianti vieno ar kito stiliaus patirtimi. Atskleidžiama, kad šia prasme skonis - ne pastovi ir jau esama arba nesama sprendimo galia, o įgyjamas ir lavinamas įgūdis, o meno istorija formuoja savitas stilistines meno suvokimo intencijas ir dispozicijas. Remdamasis E. Gombrichu, autorius daro išvadą, kad modernybė remiasi tradicijos ar tradicijų nutrūkimu, o potradicinė būsena yra laisvės būsena: stilius yra tapęs grynu, nieko nesaistomu ir į nieką negalinčiu atsiremti pasirinkimu.

ENThe article discusses a taste discourse, focusing on three aspects: lexicology, change of the concept of taste in the history of philosophy, relation between taste and style. It is noted that in all languages there are two meanings of the word: the taste is related either to gastronomic, food assessment or to the aesthetic, beauty assessment. It is argued that the following aspects are important for the aesthetic taste: the taste of an object, the characteristic of thing, the taste of which is evaluated, the taste of the subject, the ability of the person to judge the taste of the object. When examining the concept of taste in philosophy, the author reveals, in his opinion, the most important concepts of Plato, Aristotle, Thomas Aquinas, I. Kant and F. Nietzsche on this topic in the history of philosophy as attempts to get closer to taste as a transcendental phenomenon. The author considers that the third area of the decision about taste is an art history, where the taste's link with style, their correlation and new dimensions of taste are found. It is noted that the taste of the subject in art is expressed as an individual expectation or a stylistic perception based on one or another style's experience. It is revealed that in this sense the taste is not the constant and existing or not existing power of solution, but the acquired and trained skill, and the history of art forms the unique stylistic intentions and dispositions of the perception of art. Referring to E. Gombrich, the author concludes that modernity is based on the discontinuity of tradition or traditions, and the postmodern state is the state of freedom: the style has become pure, unbound, and incapable of relying on something.

ISSN:
1392-0189
Related Publications:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/42687
Updated:
2014-05-08 10:21:51
Metrics:
Views: 5
Export: