Konceptualiosios liūdesio metaforos latvių, lietuvių ir rusų kalbose

LTStraipsnyje aptariama, kokios ypatybės latvių, lietuvių ir rusų kalbų pasaulėvaizdžiuose priskiriamos emocinei būsenai, vadinamai atitinkamai žodžiais skumjas, liūdesys ir тоска. Emocinės būsenos konceptualizavimas gretinamose kalbose remiasi pavyzdžiais, kurie rinkti iš kompiuterinių duomenų bazių, internete esančių bibliotekų, taip pat iš grožinės literatūros, publicistikos. Kalbotyroje emocinių būsenų ypatybės siejamos su tam tikromis konceptualiosiomis metaforomis, kiekviena iš kurių sietina su paprasčiausiomis žmogaus kūno ypatybėmis, judesiais, kurie kalbėtojui yra tokie aiškūs ir suprantami, kad egzistuojančius dėsningumus įmanoma perkelti ir į kitas sritis. Konceptualiosios metaforos nusako kokybinius emocijų požymius: stiprumą, silpnumą, teigiamą arba neigiamą emocinės būsenos vertinimą, galimybę kontroliuoti emociją bei tai, ar ši emocinė būsena yra pageidaujama. Gretinamose kalbose liūdesiui priskiriamos daikto, talpyklos, naštos, skysčio, stichinės jėgos, dujų, ugnies, ligos, audinio ypatybės. Liūdesys dažnai personifikuojamas, suvokiamas ne tik kaip paprastas asmuo, bet ir kaip priešas ar valdovas. Liūdesio emocinės būsenos daugiausia siejamos su tokiais tikrovės objektais, kurie žmogui gali pakenkti arba būti pavojingi jo gyvybei (skystis, nuodai, ugnis, stichinė jėga, našta, liga, kitas žmogus, valdovas, priešas, gyvūnas). Konceptualiųjų liūdesio metaforų inventorius latvių, lietuvių ir rusų kalbose labai panašus, tačiau jau vien skirtinga tų pačių konceptualiųjų metaforų kalbinė raiška leidžia daryti išvadą, kad konceptualusis liūdesio modelis nėra universalus. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Kognityvinė lingvistika; Pasaulėvaizdis; Suvokimas; Konceptualizacija; Konceptualioji metafora; Emocinės būsenos; Liūdesys; Latvių kalba; Rusų kalba; Cognitive linguistics; World view; Perception; Conceptualization; Conceptual metaphor; Emotional states; Sadness; Lithuanian; Latvian; Russian.

ENThe article discusses the peculiarities ascribed to the emotional state indicated by the words skumjas, liūdesys and тоска in, respectively, the Latvian, Lithuanian and Russian world-view. The data for the analysis of the conceptualization of the emotional state in compared languages was taken from computational data bases, online libraries as well as fiction and publicistics. In linguistics, the peculiarities of emotional states are related to definite conceptual metaphors. Each of them is to be linked to basic features and movements of human body so obvious and understandable to the speaker that the existing patterns can be transferred to other fields as well. The conceptual metaphors reveal qualitative features of emotions: strength, weakness, positive or negative evaluation of emotional state, possibility to control emotions and if this emotional state is desirable. In the compared languages, sadness is attributed the features of a thing, container, burden, liquid, elemental force, gas, fire, illness, material. Sadness is often personified and perceived not only as an enemy or master. The emotional states of sadness are mostly related to the objects of reality that can harm or cause danger to a person’s life (e.g. liquid, poison, fire, another person, master, enemy, animal etc.). In Latvian, Lithuanian and Russian, the inventory of the metaphors of sadness is very similar; however, different linguistic expression of the same metaphors allows us to draw a conclusion that the conceptual model of sadness is not universal.