Dramaturginis socialinės sąveikos modelis: buvusių psichoaktyvių medžiagų vartotojų atvejis : disertacija

LTDarbe aprašoma buvusių psichoaktyvių medžiagų vartotojų socialinės sąveikos struktūros bruožai pasitelkiant „dramaturgines tyrimo gaires“. „Dramaturginės tyrimo gairės“ – konvencinis pavadinimas, kuris jungia iš principo panašias interpretacinių sociologijos krypčių nuorodas. Pagrindinės sudedamosios „gairių“ dalys – interpretacinės sąvokos, kurios leidžia supratingiau stebėti konkrečias socialines sąveikas. „Dramaturginės tyrimo gairės“ pasirinktos atsižvelgiant į buvusių narkotikų vartotojų grupės specifiškumą. Grupės specifiškumą apibūdina tai, kad psichoaktyvias medžiagas vartoję asmenys ir nusprendę jų atsisakyti atsiduria naujoje ir specifinėje „tikrovėje“, kurioje turi kitaip, nei iki šiol, konstruoti ir suteikti reikšmes savo veiksmams, elgesiui, formuoti savimonės identitetą. Vienu iš pagrindinių specifinės jų tikrovės komponentų tampa „buvusio narkotikų vartotojo“ vaidmens daryba ir jo pristatymas aplinkai siekiant, kad ji patvirtintų jo vaidmenį. Darbo tikslas – pasitelkiant metodologinius „dramaturginių tyrimo gairių“ principus atskleisti buvusių psichoaktyvių medžiagų vartotojų socialinės sąveikos struktūrų bruožus. Darbo uždaviniai: 1) apibrėžti teorinius, metodologinius ir metodinius disertacijos principus; 2) išskirti „dramaturginių tyrimo gairių“ struktūrinius vienetus; 3) vadovaujantis metodologiniais „dramaturginių tyrimo gairių“ principais ir atitinkamomis sąvokomis aprašyti buvusių psichoaktyvių medžiagų vartotojų socialinės sąveikos struktūrų bruožus.Reikšminiai žodžiai: Dramaturginis modelis; E.Goffmanas; H.Garfinkelis; Socialinė sąveika; Dramaturgical model; E.Goffman; H.Garfinkel; Social interaction.

ENThis paper describes the features of the structure of social interaction of former users of psychoactive substances by applying "dramaturgical research guidelines". "Dramaturgical research guidelines" – conventional name that links generally similar references of interpretative sociology trends. The main constituent parts of "guidelines" - interpretative concepts that allow to monitor particular social interactions more reasonably. Dramaturgical research guidelines were chosen taking into consideration the specificity of the group of former drug users. The specificity of group is characterized by the fact that persons who once used psychoactive substances and decided to stop using them find themselves in a new and specific "reality" in which they have to construct and give meanings to their actions and behaviour differently than before and to form the identity of self-consciousness. One of the main components of their specific reality appears to be the making of the role of the "former drug user" and its presentation to the environment so that it would approve his/her role. The aim of the paper is to reveal the features of structures of social interaction of the former users of psychoactive substances by applying the methodological principles of "dramaturgical research guidelines". The objectives of the paper are as follows: 1) to define the theoretical, methodological and methodical principles of the dissertation; 2) to accentuate the structural units of "dramaturgical research guidelines"; 3) to describe the features of structures of social interaction of the former users of psychoactive substances in accordance with methodological principles of "dramaturgical research guidelines" and respective definitions.

• Kanapių naudojimas medicininiais tikslais: Lietuvos ir užsienio valstybių teisinio reguliavimo ypatumai, iššūkiai ir perspektyvos / Mindaugas Lankauskas. Vilnius : Lietuvos teisės institutas, 2020. Elektroninis (PDF), 139 p.
• Priklausomybės nuo alkoholio progresavimas ir asmens tapatumas biografiniuose pasakojimuose : nuo tapatumo valdymo iki "alkoholinės beprotybės" / Toma Jasiukevičiūtė. Visuomenės sveikata. 2013, Nr. 3 (62), p. 76-86.