Dvasingumo sampratos filosofiniai bei teologiniai aspektai

LTLietuvoje šiandien ugdymas ypač stokoja autentiško dvasingumo sampratos. Į tai atsižvelgus, ryžtamasi tyrinėti dvasingumą filosofiniu bei teologiniu aspektais. Gilinantis" į dvasingumo sampratą tyrimo objektu pasirinkta filosofinė ir teologinė mokslinė literatūra. Taigi šio straipsnio tikslas: pateikti dvasingumo sampratą filosofiniu ir teologiniu aspektais bei jų svarbą žmogaus ugdymui. Tikslui pasiekti keliami šie uždaviniai: 1) Pateikti dvasios sampratą. 2) Pateikti žmogiškojo dvasingumo sklaidos formas. 3) Įvertinti filosofinius požiūrius dvasingumo ugdymui. Naudojami šie metodai: mokslinės literatūros šaltinių analizė, lyginimas, vertinimas.

ENThe purpose of this article is to present philosophical and theological aspects of spirituality. The article consists of two parts: first one presents the human spirit and the forms of human spirituality and second one evaluates the philosophical attitudes to spiritual education. Methods: analysing, comparing, and evaluating of scientific, philosophical and theological literature. The analysis of the scientific literature reveals that human spirituality brings to the following conclusions: 1) Human spirituality can be defined as an ability to unite oneself with transcendence (God) and to make a relationship with it. 2) Human spirituality is manifested in three forms: first, human disere (eros) to which everything is oriented; second, activity that makes that absolute desire real; third, human openness to absolute reality allowing it to be, to become, to reign. The second part of this article analyses philosophical tendencies that are important to spiritual education. They are as follows: Idealism, Rationalistic Neotomism, Realism, Existentialism and Phenomenalism, Humanism and Personalism.