Prūsijos amfiktionijos steigtis prūsų legendose ir germaniškasis kontekstas

Direct Link:
Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Straipsnis / Article
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Prūsijos amfiktionijos steigtis prūsų legendose ir germaniškasis kontekstas
Alternative Title:
Institution of the prussian amfictiony according to the prussian legends and its germanic background
In the Journal:
Tautosakos darbai [Folklore Studies]. 2006, 31, p. 190-200
Keywords:
LT
Nyderlandai (Netherlands); Lietuva (Lithuania); Archeologiniai tyrinėjimai / Archaeological investigations; Mitologija / Mythology; Kultūros istorija / Cultural history.
Summary / Abstract:

LTLegendose, pasakojančios apie baltų priešistorę – prūsų ir lietuvių genčių telkimąsi formuojant konglomeratus ir konfederacijas, pastebima tendencija perdėti šių procesų istoriškumą. Nepaisant to, panašūs motyvai, apibūdinantys tam tikrą instituciją, yra pastebimi ir germanų legendose, visų pirma kalbančiose apie langobardų ir gotų kilmę. Šiuose tekstuose dažnai aptinkama dviejų lyderių vadovavimas genčiai persikeliant iš vienos vietos į kitą, vandens telkinio perėjimas ir vidiniai karai, kurie užbaigiami įvedant teisynus, pagrįstus religiniu autoritetu. Šis autoritetas labai dažnai (bet nebūtinai) priklauso moteriškai lyčiai. Lyginant tokių legendų naratyvus, galima daryti prielaidą, kad arba jos atspindi panašius procesus, besireiškusius ankstyvaisiais viduramžiais pietinėje Baltijos jūros pakrantėje nuo Nemuno iki Oderio ir Elbės, arba giminingi motyvai ir vidinių religinių nesutarimų aprašymas yra imanentiniai legendų struktūros komponentai. Ištyrus baltų ir germanų genčių sąjungas, išaiškėja, kad jos buvo amfiktiojonijos, t. y. genčių sąjungos susietos ne tiek politinio ar etninio faktoriaus, o veikiau bendro religinio kulto. Iš prūsų genčių konglomerato etnonimų du gali būti susiję su germanų gentimis. Bartai gali būti susiję su langobardais, o varmiai sietini su varnais ar varinais. Varmiai turėtų būti laikomi arba rytine varnų atšaka, arba jie buvo prie baltų prisijungę VI a. frankų nugalėtos varnų genties likučiai.Reikšminiai žodžiai: Legendos; Kronika; Baltai; Germanai; Prūsų mitologija; Legends; Chronicle; Prussian; Germanian; Balts mithology.

ENThe legends depicting the Baltic prehistory tend to exaggerate historicity of the processes, which is characteristic of legends. This notwithstanding, similar motives portraying certain institution are found also in the Germanic legends, primarily in those describing the origins of the Langobardians and the Goths. The text often refers to the double leadership in the course of tribal movement, crossing of waters, certain internal wars which terminate as a result of introduction of statutes and on the grounds of religious authority. The religious authority is frequently attributed to a female, such as Germanic Velida or goddess Nerthus. While comparing such legendary narratives, it is reasonable to assume that either the legends reflect similar processes which took place in the early Middle Ages along the southern Baltic coast, or the akin motives and descriptions of inner religious discords constitute immanent structural elements of the legends. Inquiry into the alliances of the Baltic and Germanic tribes makes it reasonable to maintain that we come upon amfictionies, i.e. unions of tribes joined together not so much out of political or ethnic concerns, but rather by a common religious cult. Two of the ethnonyms forming the conglomerate of the Prussian tribes might be related to the Germanic tribes. The Bards may be regarded as Langobardians, while the Varmians are associated with varnen, varini, whose Western branch reached the territory of the present Netherlands. The Prussian Varmians may be regarded either the Eastern branch of varini or as remains of the tribe defeated at the end of the 6th century.

ISSN:
1392-2831; 2783-6827
Related Publications:
Matas Pretorijus - falsifikatorius arplėtotojas? Veidivuičio ir Brutenio legenda / Ingė Lukšaitė. Surasti tiesą: pagalbiniai istorijos mokslai falsifikatų tyrime / sudarytoja Rūta Čapaitė. Vilnius : Lietuvos istorijos institutas, 2022. P. 237-267.
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/4263
Updated:
2018-12-17 11:45:44
Metrics:
Views: 34    Downloads: 6
Export: