Apie prezidentę kaip "politinę klišę", arba, Filologės poleminės pastabos knygos paraštėse
LTPrieš gerą pusmetį pasirodė pirmoji knygą apie neseniai savo kadenciją įpusėjusią Lietuvos Respublikos prezidentę Dalią Grybauskaitę. Politologai neskuba vertinti savo kolegos Lauro Bielinio darbo. Tik išėjus knygai, 2011 metų liepą, pasirodė dvi recenzijos, priklausančios ne politologų plunksnai. Viena – žurnalisto Mindaugo Peleckio „Blankiaveidė politologija“ – liepos mėn. Šiaurės Atėnuose, kita – Mariaus Plečkaičio „Bielinis prieš Grybauskaitę“ – savaitraštyje Literatūra ir menas. Tiesa, savo nuomonę apie būsimą knygą aktyviai ir emocingai reiškė portalo Delfi. lt skaitytojai. Mat L. Bielinis šiame portale spausdino straipsnių ciklą iškalbingu pavadinimu „Poker face, arba Prezidentė kovose“. Šie straipsniai, patobulinti, ir susidėliojo į knygą Prezidentė. Knyga priklauso monografijos žanrui. Taigi skaičiau kaip mokslinę publikaciją. Manau, kad autorius pritars man, jog vienas iš svarbiausių moksliškumo kriterijų, taikomų ir monografijoms, – tai nešališkumas, kuris pažeidžiamas tada, kai autorius, pateikdamas vaizdingus vertinimus, tarsi „išsiduoda“, kurioje barikadų pusėje stovi. Be barikadų metaforos šiuo atveju neišsiversi, nes L. Bielinis visiškai pritaria retorikos specialistės prof. Reginos Koženiauskienės pastabai, kad mūsų prezidentei būdinga kario retorika [p. 259].
