Rhythms of nature and culture in the art of M. K. Čiurlionis
LTStraipsnyje siekiama perteikti ontologinį konstrukcinį principą, žinomą menų sintezės srities tyrinėtojų. Menų panašumas, atitikimas (correspondances des artes) dažnai yra laikomas funkciniu, tačiau straipsnio autorė mano, kad jis yra taip pat ir ontinio pobūdžio. Tai žmogaus viso gyvenimo, vadinasi ir kūrybos, natūralių reiškinių bendrosios ontologinės referencijos rezultatas. Šią ekspermentinę metafizinę tiesą, pasak kompozitoriaus Olivierio Messiaeno, suvokia tik labai nedaugelis, o menininkai net rečiau nei kiti. Mikalojus Konstantinas Čiurlionis, lietuvių kompozitorius ir tapytojas, buvo vienas iš nedaugelio. Pagrindinis straipsnio argumentas yra prielaida, kad ritmas gali tapti diskusijos pagrindu, leidžiančiu gilintis į menų panašumo, atitikmenų (correspondances des artes) prigimtį. Šią sritį savo darbuose tyrė ir prancūzas Mikelis Dufrenne’as (1992, p. 323–324). Autorė siekia įrodyti, kad visi vadinamieji „organiški“ estetai (Tatarkiewicz 1985, p. 84), teigiantys, kad kūrybos proceso dėsniai priklauso nuo gamtos dėsnių, atskleidžia paprasto ir bendrojo ontinio pasaulio pagrindo egzistavimą. Tai ženklai, būdingi tiek visiems gamtos, tiek ir sukurtiems ontologiniams reiškiniams. Straipsnio tyrimo laukas – sinesteziniai vaizdiniai ir muzikiniai Mikalojaus Konstantino Čiurlionio kūriniai. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Estetinė patirtis; Gamta; Kultūra; Kūryba; Kūrybinis procesas; Mikalojus Konstantinas Čiurlionis; Mimezė; Natura naturans; Natura naturata; Ritmas; Sinestezija; Aesthetic experience; Creation; Creative process; Culture; Lithuania; M.K.Čiurlionis; Mimesis; Nature; Nature – culture; Rhythm; Synaesthesia.
ENArticle aims to grasp the ontological constitutional principle known as correspondances des artes. The affinity of arts is usually interpreted as a functional quality, while the author holds that it is of ontic character as well. This results from the shared ontological reference of all natural phenomena of human life and, consequently, human creative work. Experimental knowledge of this metaphysical truth, according to the composer-synaesthetic Olivier Messiaen, is within the reach of very few people, even less so amongst the artists themselves. Mikalojus Konstantinas Čiurlionis, the Lithuanian composer and painter, was one of those very few. The main argument of the article, which is developed in the realm of the ontology of a piece of art, is the premise that the rhythm factor can serve as grounds for discussion to investigate the nature of the correspondances des artes. This was also the subject matter of the French phenomenologist Mikel Dufrenne’s writings (Dufrenne 1992, pp. 323–324). In addition, the author argues that all so-called organic aesthetics (Tatarkiewicz 1985, p. 84), those who claim that the laws of the creative process depend on the laws of nature, prove the existence of the common and shared ontic base of the world, logos. This base belongs to both natural and created ontological phenomena. The synaesthetic pictorial and musical oeuvre of Čiurlionis is the research field for inferring the initial argument of the paper. [From the publication]
