Clusterization: effects on some industry sectors of Lithuania
LTKlasterizacija sudaro visas reikiamas sąlygas išradimų komercializacijai. Straipsnio tikslas yra sistemiškai išanalizuoti klasterizaciją kaip makroekonominės politikos priemonę Europos Sąjungoje ir ištirti, ar galimi gamybos apimties pokyčiai dėl klasterizacijos kai kuriose Lietuvos gamybinės pramonės šakose. Pagrindinė klasterizacijos nauda yra kompetencijų integracija, geresnės galimybės tobulinti produktus, kaštų mažinimas, rizikos mažinimas ją pasidalinant ir konkurencingumo didinimas. Nėra vienos nuomonės dėl vyriausybės vaidmens klasterizacijos procese. Literatūroje vyrauja dvi nuomonės: viena pusė mano, kad yra gerai, kai vyriausybė įsikiša, skatindama klasterių kūrimą, kita pusė ginčija, kad vyriausybė gali tik sutrukdyti laisvos rinkos jėgoms, kurios skatina verslą jungtis į klasterius. Reikia ieškoti kompromiso. Medienos apdirbimo pramonės duomenų analizė rodo stiprius teigiamus struktūrinius pokyčius po to, kai sektoriuje buvo suformuotas klasteris. Autoriai teigia, kad klasterizacija turėjo įvykti maždaug pereinant iš pirmo ketvirčio į antrą 2002 m. Tokias pačias išvadas galima daryti apie lazerių įrangos pramonę, tačiau čia išvada nėra tokia aiški, kaip pirmuoju atveju, nes duomenys apima kompiuterių ir elektronikos prekių gamybą. Šiuo atveju, klasterizacija turėjo įvykti pereinant iš pirmo į antrą ketvirtį 2003 m. Yra sunku paaiškinti pasirinktų pramonės šakų laiko eilučių lygių pokyčius priskiriant daugumą teigiamų sukrėtimų klasterizacijai. Remdamiesi analize autoriai teigia, kad klasterizacija turi teigiamą ekonominį poveikį.
ENIn this paper we focus on clusterization in Lithuanian wood products manufacturing and in computer, electronic and optical products manufacturing industries. These sectors were chosen upon analyzing Jucevičius (2003) and Jucevičius (2009) who describe them as having undergone a clusterization process. We use graphical and statistical analysis to find that clusterization has had a positive effect on the mentioned industries. Our analysis also covers a brief review of clusterization theory, development and current state. We also note that clusterization is supported in the European Union, which might be one of the major reasons why it has been accepted in Lithuania. Finally, we argue that competent practitioners who focus on clusterization professionally are scarcely available in the labour market, and clusterization theory is far from mature and requires a lot of academic input.
