The Effectiveness of internal devaluation in Lithuania and Latvia

LTEkonominės krizės akivaizdoje Baltijos šalių vyriausybės turėjo pasirinkti tarp vidinės ir faktinės devalvacijos. Straipsnio tikslas yra įvertinti vidinės devalvacijos politikos efektyvumą Baltijos šalių ekonomikoms. Baltijos šalių ekonominio nuosmukio didumą lėmė dviejų aplinkybių kombinacija: valiutų susiejimas su užsienio valiuta ir stipri priklausomybė nuo finansavimo iš užsienio. Ekonominis klestėjimas pavirto iliuzija, kai tik susvyravo pasaulinė ekonomika. Ieškant teigiamų dalykų, galima apstebėti, kad ekonomikos nuosmukis padėjo sumažinti kai kuriuos klestinčios ekonominės aplinkos nesubalansuotumus. Didžiulis einamosios sąskaitos deficitas susitraukė iki normalaus lygio, o rinkos situacija paskatino įvesti fiskalinės konsolidacijos priemones. Fiskalinė konsolidacija padėjo sumažinti įtampą valiutų rinkoje ir suteikė papildomą paskatą išlaikyti valiutos stabilumą. Negalėjimas prieiti prie kapitalo rinkos buvo vienas iš pagrindinių veiksnių, dėl kurių Lietuva ir Latvija susidūrė su vidinės devalvacijos problema. Kita vertus, valiutų valdybos modelio atsisakymas būtų pakenkęs bankų sistemai, ir šiuo atveju krizė tikriausiai būtų dar labiau iškraipiusi ekonomiką. Apibendrinant galima teigti, kad vidinės devalvacijos politika buvo tik laikinai efektyvi Lietuvoje ir Latvijoje. Vidinės devalvacijos politikai sutrukdė neatitikimai sektoriuose tarp darbo paklausos ir pasiūlos, kurių pasėkoje labai išaugo nedarbas.Reikšminiai žodžiai: Deficitas; Vidaus devalvacija; Vienetinės darbo sąnaudos; Produktyvumas; Biudžeto koregavimas; Deficit; Internal devaluation; Unit labour cost; Productivity; Cyclically adjusted budget.

ENIn the face of economic crisis, Baltic governments had to choose between internal and actual devaluation. Eventually, the first path was chosen to tackle the external and domestic macroeconomic instability. The aim of this study was to evaluate the effectiveness of the internal devaluation policy in the Baltic economies. Using qualitative research methods and graphical analysis, we have evaluated whether the choice of internal devaluation or deflation was appropriate in the exceptional recession period and whether it helped to eliminate the imbalances of the boom period. Obviously, fiscal consolidation helped to ease the tensions and restore confidence in the markets. However, we believe that the internal devaluation policy was efficient only temporarily in Latvia and Lithuania. This policy was hampered by the sectorial mismatches between labour demand and supply, which resulted from a strong surge in unemployment. A detailed cost-benefit analysis of the internal devaluation policy option requires a more formal econometric analysis which will be implemented in the future research. [From the publication]