Финансовый кризис в странах Балтии: некоторые социальные и политические уроки

LTStraipsnyje nagrinėjami pasaulio finansų ir ekonomikos krizės Baltijos šalyse ypatumai, parodomi krizės raidos skirtumai šiose šalyse, analizuojami šių šalių politinio virsmo sąmonės pokyčiai. Pagrindinė šio regiono finansų ir ekonomikos krizės priežastis yra tai, kad nebuvo pagrindinio peržiūros proceso mechanizmo ne tik dėl užsienio ekonomikos poveikio, bet ir valdanti nomenklatūra buvo dar tik besiformuojanti. Visgi, reikia pripažinti, kad krizė turėjo daug konjunktūrinių bruožų. Baltijos šalyse sustiprėjo diskusijos ne tik dėl finansinės, bet ir politinės krizės. Daugelis laikinųjų vyriausybių akcentuodavo trumpalaikius pažadus. Nepopuliarūs sprendimai buvo neišvengiami: mažinamas valstybės tarnautojų skaičius, finansavimas švietimui, sveikatai, kultūrai. Šiomis sąlygomis Baltijos valstybių politinė nomenklatūra su augančiu susidomėjimu pradėjo žvelgti į rytinę kaimynę. Praktiškai išnyko antirusiška retorika, tampa vis dažnesni šių šalių įvairaus laipsnio lyderių, įskaitant ir vyriausybių vizitai į Maskvą, Sankt Peterburgą ir kitus Rusijos miestus. Krizė taip pat padarė didelę įtaką rinkimų rezultatams. Straipsnio apibendrinime teigiama, kad dabar Rusija ir Baltijos valstybės pereina prie kokybiškai naujo ekonominio bendradarbiavimo santykių, kurie turėtų padidinti kompleksinio tarptautinio bendradarbiavimo schemų, grindžiamų abipusiu investavimu, vaidmenį. Atsikračius politinių fobijų, galima tikėtis, kad Rusijos pinigai ateis į Pabaltijį ir į ES.

ENThe article analyses the peculiarities of the global financial and economic crisis in the Baltic States, reveals the differences of the development of the crisis in these countries, and analyses the changes in the political transformation consciousness of these countries. The main reason of the financial and economic crisis in this region is that there was no main mechanism for the review process. This was not only because of the influence of the foreign economy, but also because of the emerging governing nomenclature. However, it must be admitted that the crisis had many features common to the financial situation. In the Baltic States, the debate has intensified not only because of the financial crisis but also because of the political one. Many interim governments have highlighted short-term promises. Unpopular decisions were inevitable: the number of public servants, funding for education, health and culture were reduced. Under these conditions, the political nomenclature of the Baltic States began to look at the Eastern neighbour with growing interest. Basically the anti-Russian rhetoric has disappeared, the various leaders of these countries, including governments, have increased their visits to Moscow, St. Petersburg and other Russian cities. The crisis has also had a significant impact on the results of the election. The article concludes that Russia and the Baltic States are now switching to a qualitatively new economic cooperation relationship, which should increase the role of schemes of complex international cooperation based on mutual investment. By ditching the political phobia, it can be expected that Russian money will come to the Baltic States and the EU.