Kun. A. Juozapavičius - Varnių žemės tyrinėtojas

LTVarniai, nuo seno garsėję ryškių asmenybių gausa, neliko neišugdę ar nepriglaudę jų ir XX amžiuje. Anksčiau žmonės buvo traukiami čionai kaip į vyskupijos, taigi ir Žemaitijos sostinę - religinį, kultūrinį centrą, o vėliau, XX a., likus anai garbingai aureolei, susidomėjimą kėlė senovė, paslaptinga ramybė ir viltis susikurti produktyvią aplinką. Tai sekėsi padaryti kun. Antanui Juozapavičiui, istorikui publicistui, entuziastingam visuomenininkui. Kol kas negalima suformuluoti apie A. Juozapavičiaus veiklą galutinių išvadų. Tam dar trūksta duomenų, ne viskas yra išlikę, nežinia, kur dingo kunigo archyvas. Liko vien didelė baimė, kad jis galėjo būti iššvaistytas ar žūti jau po šeimininko mirties 1941 m. Varnių gaisre. Visa tai - atviri klausimai. [p. 91].

ENAntanas Juozapavičius, a priest and active history publicist, was born in Poškiečiai (the district of Šiauliai) on 19th October, 1872. In 1884—1890, he began his studies at the secondary school in Šiauliai and continued them (1894) at the Kaunas Theological Academy. After he had got his degree, A. Juozapavičius began to perform his pastoral responsibilities in the parishes of Raseiniai, Laukuva, Varniai, Alsunga and Ventspils (Latvia). The ideas of soberness as well as the fight against the anti-national policy of the Empire of Russia in Lithuania were the focal points of his bold activities. A. Juozapavičius’ work “Žemaičių bajorai” (“The Noblemen of Žemaitija (Samogitia)”) tells the reader about the noble compatriots of Lithuania. A. Juozapavičius was exiled to Latvia for his radical activities. The booklet “Latvių Žemdirbių Sąjunga” (“Latvian Farmers’ Union”) and the historical article were written there. He came back to Lithuania in 1909 and renewed his pastoral duties in the Naujieji Varniai parish. The search for the remains of Bishop Merkelis Giedraitis, the great interest in economic and cultural life of the town, the care of the future monument to Bishop M. Valančius can best characterize him A. Juozapavičius was an army chaplain, the president of the Rifle organization in the Varniai district. He died in October, 1940. He was buried in Varniai. The most important works of the priest are as follows: “Vysk. Merkelio grabo ieškojimas ir to ieškojimo rezultatai” (“Looking for the Coffin of Bishop Merkelis and the Results”), “Vivos voco”, “Žemaičių Medininkai - Varniai” (“The Samogitians’ Medininkai - Varniai“).