Baltische und slavische Prosodie

LTRecenzuojamasis leidinys yra skirtas 4-osios tarptautinės baltų ir slavų akcentologijos konferencijos pranešimams. Rinktinėje straipsnių pavidalu skelbiami 13 iš 19 pranešimų. Tiesiogiai baltų prozodijos problemas gvildena trys rinkinio autoriai. Anna Daugavietė nagrinėja lietuvių ir latvių tarmėse aptinkamas naujas prozodines priešpriešas. Ricko Derkseno straipsnis skirtas rytų baltų sta kamieno veiksmažodžių kirčiavimui. Nors pernelyg akivaizdu, kad prezenso priesaga -st- yra rytų baltų inovacija, autorius laikosi jos indoeuropietiškos kilmės iš *-sk- (Wijko hipotezė), pridurdamas savo samprotavimus apie laringalo įterpimą, sąlygojusį akūtinę metatoniją. Vytautas Rinkevičius nagrinėja akcentiškai nedominacines silpnąsias (arba recesyvines, tradicine terminologija – nekirčiuotas) baltų bei slavų vardažodžio priesagas ir jų likimą prūsų kalboje. Baltų ir slavų kalbų akcentologijos tyrėjai su įdomumu perskaitys Elmaro Terneso sintetinio pobūdžio straipsnį. Šįkart europiniame kontekste aptariami baltų ir slavų kalbų prozodiniai elementai – kirtis ir priegaidė, priegaidžių kaita (metatonija) ir pakeitimas. Teoriniai akcentologijos klausimai gvildenami Paulio Garde’o straipsnyje. Čia remiantis rusų kalbos medžiaga iliustruojamas anksčiau išdėstytas požiūris, kad morfemos neretai gali turėti alternatyvias akcentines savybes. Diachroninės baltų akcentologijos tyrėjus sudomins Vladimiro Dybo straipsnis, Frederiko Kortlandto samprotavimai ir Miguelio Carrasquero Vidalo publikacija. Po du leidinio straipsnius skirta rusų ir kroatų kalbų, vienas – čekų kalbos prozodijos klausimams.

ENThe reviewed publication contains reports from the 4th International Baltic and Slavic Accentology Conference. 13 out of 19 reports are published as articles in this collection. Three authors of the collection directly explore the problems of Baltic prosody. Anna Daugavietė analyses the new prosodic opposites in Lithuanian and Latvian dialects. The article by Rick Derksen focuses on the accentuation of Eastern Baltic sta stem verbs. Although it is too obvious that the presence suffix -st- is the Eastern Baltic innovation, the author keeps to its Indo-European origin from *-sk- (Wijk’s hypothesis), adding his considerations about laryngeal insertion that determined the acute metatony. Vytautas Rinkevičius examines accentually non-dominant weak (recessive, or traditionally – unstressed) Baltic and Slavic unstressed nominals and their fate in the Prussian language. Researchers of Baltic and Slavic accentology will find a synthetic article by Elmar Ternes interesting. Baltic and Slavic prosodic elements: accents and intonation, change of accents (metatony) and replacement are discussed in the European context. Theoretical issues of accentology are explored in Paul Garde’s article. Based on Russian material, this article illustrates a previously described approach that morphemes can often have alternative accent properties. Vladimir Dyb’s article, Frederik Kortlandt’s considerations and Miguel Carrasquer Vidal’s publication will be of interest to the researchers of diachronic Baltic accentology. Two articles focus on Russian prosody, two on Croatian prosody and one on Czech prosody issues.