Ar senatvė yra stigma? Senėjimo tapatumas Lietuvoje : disertacija

LTTarptautinei mokslo bendruomenei bei socialinei politikai vis daugiau dėmesio skiriant gyventojų senėjimui, kultūriniai ir komunikaciniai jo aspektai lieka mažai tyrinėti. Šios disertacijos tikslas yra ištirti senatvės (senėjimo) tapatumą Lietuvoje, remiantis sociologine stigmos koncepcija. Šio tikslo siekiama, sujungiant priešiškumo vyresniam amžiui (ageism) ir stigmos tyrinėjimų sritis bei išryškinant jų bendrą vardiklį – diskriminaciją. Joje keliami klausimai: ar/kokiu mastu senatvė šiuolaikinėje Lietuvoje yra stigma? Kada ir kaip ja tapo? Kuo pasireiškia? Kaip senatvės stigma palaikoma? Atsakymų ieškoma, apžvelgiant istorinę nuostatų į senėjimą kaitą, tikrinant vyraujančias senėjimo tapatumo teorijas ir taikant Anthony Giddenso reflektyvaus Aš bei Ervingo Goffmano stigmos koncepcijas. Gynybai teikiami moksliškai nauji disertacijos teiginiai yra pagrįsti trijų empirinių tyrimų rezultatais: medijų tekstų analize, interviu su vyresnio amžiaus žmonėmis ir Europos socialinio tyrimo 4 bangos duomenų analize. Rezultatai leidžia daryti išvadą, kad senatvė Lietuvoje yra stigma: už verbaliai deklaruojamo palankaus požiūrio į senus žmones slypi priešiškumas. Masinėse medijose ir kasdienėse sąveikose aptinkama konstruojama ir internalizuota senatvės stigma. 60 m. ir vyresni Lietuvos gyventojai dažniau nei pažengusių Vakarų šalių vyresnio amžiaus žmonės patiria diskriminavimą - Lietuvos rezultatai panašūs į kitų pokomunistinių ir Viduržemio jūros šalių rezultatus.Reikšminiai žodžiai: Senatvė; Senėjimas; Tapatumas; Stigma; Old age; Ageing; Identity; Stigma; Lithuania.

ENWith the international research community and social policy increasingly focusing on population ageing, its cultural and communication aspects remain little explored so far. The PhD thesis aims to analyse the identity of ageing in Lithuania, based on the sociological concept of stigma. The author seeks this aim by combining the research areas of ageism and stigma and pointing out their common denominator, i.e. discrimination. The thesis asks the following questions: Is the old age a stigma in present-day Lithuania and to what extent? When and how did it become a stigma? How does it manifest? How is the old age stigma supported? The answers are searched by overviewing the historical change in the attitudes towards ageing, verifying the prevailing theories on ageing identity and applying Anthony Giddens’ concept of the reflexive self and Erving Goffman’s concept of stigma. Scientifically new statements of the thesis, presented for defence, are based on the results of three empirical studies: media text analysis, interviews with elderly people and the analysis of the data of the European Social Survey, Wave 4. The findings lead to the conclusion that the old age is a stigma in Lithuania: hostility is hidden behind a verbally declared favourable attitude towards elderly people. Construed and internalised old age stigma is observed in mass media and everyday interactions. 60 years old and older Lithuanian residents more often than elderly people from Western countries experience discrimination: Lithuania’s results are similar to those of other post-Communist and Mediterranean countries.

• Kai kurie tarpgeneracinio solidarumo šeimoje aspektai : tėvų parama suaugusiems vaikams / Vida Kanopienė. Socialinis darbas. 2013, t. 12, Nr. 2, p. 215-226.
• Metų šešėlyje. Vyresnio amžiaus žmonių (nu)vertinimas Lietuvoje / Lina Leparskienė. Būdas. 2021, Nr. 2 (197), p. 44-52.
• Neapykantos kalbos raiška Lietuvos interneto dienraščių publikacijose apie pabėgėlius / Ieva Balsiūnaitė. Žurnalistikos tyrimai. 2016, Nr. 11, p. 78-102.